Kai naktis apgaubia namus ir tyla tampa beveik apčiuopiama, žmonės dažnai pasidalija istorijomis, kurios priverčia šiurpulį bėgti per nugarą. Interneto forumuose, socialiniuose tinkluose ir specialiose platformose kasdien atsiranda šimtai pasakojimų apie neaiškius įvykius, keistus sutapimus ir tiesiog bauginančius išgyvenimus. Šiandien pasidalinsime penkiomis tikromis skaitytojų istorijomis, kurios buvo pateiktos mūsų redakcijai ir kruopščiai patikrintos.
Namas, kuris prisimena savo gyventojus
Marija iš Kauno papasakojo istoriją, kuri ją persekioja jau dešimt metų. 2014-aisiais ji su šeima persikėlė į seną namą Aleksoto rajone. Namas buvo pastatytas dar 1930-aisiais, o ankstesni savininkai mirė senatvės liga.
„Pirmąsias savaites viskas atrodė normalu”, – pasakoja Marija. „Bet paskui pradėjo dėtis keisti dalykai. Rytais ant virtuvės stalo rasdavau išdėliotus senoviškus stalo įrankius, nors vakare jų ten nebuvo. Maniau, kad vaikai išdykauja, bet jie prisiekė, kad nieko neliečia.”
Situacija ėmė blogėti. Senieji radijai spontaniškai įsijungdavo naktį, grodami 1940-ųjų metų muziką. Laiptai girgždėdavo, nors niekas jais nevaikščiojo. Bet labiausiai Mariją išgąsdino tai, kas nutiko po trijų mėnesių gyvenimo name.
„Vieną vakarą išgirdau, kaip kas nors šaukia mano vardą iš rūsio. Balsas buvo senos moters, bet namie buvau tik aš. Nulipau žemyn ir pamačiau ant dulkėto grindų paviršiaus pėdsakus – mažus, moteriškus, lyg kas nors būtų vaikščiojęs basomis.”
Šeima gyveno name dar metus, kol galutinai nusprendė kraustytis. Prieš išvykstant, kaimynė atskleidė, kad ankstesnė namų šeimininkė Elena labai mėgo tvarkyti virtuvę ir dažnai klausydavosi seno radijo rūsyje.
Keista sutaptis autobusu
Petras iš Vilniaus pasidalijo istorija, kuri įvyko jam 2019 metų rudenį. Vyras kasdien važiuodavo į darbą tuo pačiu autobusu ir visada sėsdavo toje pačioje vietoje – trečioje eilėje prie lango.
„Tą rytą pastebėjau keistą moterį”, – pasakoja Petras. „Ji sėdėjo priešais mane ir nuolat žiūrėjo tiesiai į akis. Moteris buvo labai išblyškusi, vilkėjo seną juodą paltą. Labiausiai išgąsdino tai, kad ji nė karto nemirktelėjo.”
Petras bandė ignoruoti moterį, bet ji ir toliau žiūrėjo. Kai autobusas sustojo prie jo darbo vietos, vyras atsistojo ir atsisuko pažiūrėti į moterį dar kartą. Jos ten nebuvo.
„Paklausiau vairuotojo, ar matė, kur išlipo moteris juodu paltu. Jis pažiūrėjo į mane keistai ir pasakė, kad šiandien autobusu važiavo tik vyrai. Bet aš tikrai ją mačiau – ji sėdėjo ten visą kelionę.”
Panašus įvykis pasikartojo dar du kartus tą pačią savaitę. Petras pradėjo važiuoti kitu autobusu, bet po mėnesio sužinojo, kad toje vietoje, kur sėdėdavo moteris, prieš metus žuvo keleivė per avariją.
Fotografija, kuri keičiasi
Gintarė iš Klaipėdos papasakojo apie šeimos fotografiją, kuri pradėjo keistai keistis. Nuotrauka buvo padaryta 2020 metų Kalėdose, kai visa šeima susirinko pas senelius.
„Fotografijoje buvo aštuoni žmonės – mes visi šypsojomės prie Kalėdų eglutės”, – pasakoja Gintarė. „Bet po kelių savaičių pastebėjau, kad fone, už eglutės, matosi dar vienas veidas. Senas vyras, kurio niekas nepažinojo.”
Šeima manė, kad tai tik šešėlių žaismas arba fotografijos defektas. Bet po mėnesio veidas tapo aiškesnis. Galima buvo atskirti bruožus, akis, net šypseną.
„Nusprendėme parodyti nuotrauką senelei. Ji pažvelgė ir išbalo. Pasakė, kad tai jos miręs vyras Antanas, kuris mirė prieš dešimt metų. Bet keisčiausia buvo tai, kad ji prisiekė – kai darėme nuotrauką, jokio veido fone nebuvo.”
Šeima nusprendė kreiptis į fotografijos ekspertus. Specialistai patvirtino, kad nuotrauka nebuvo redaguota ar pakeista. Veidas tiesiog „atsirado” natūraliai, nors niekas negalėjo paaiškinti, kaip tai įmanoma.
Skambutis iš praeities
Andrius iš Šiaulių patyrė vieną keisčiausių dalykų, kuriuos teko girdėti. 2021 metų vasarą jis gavo telefono skambutį nuo savo mirusio draugo.
„Tomas žuvo autoavarijoje 2018 metais”, – pasakoja Andrius. „Bet tą vakarą man paskambino nuo jo telefono numerio. Pirmiausia maniau, kad kas nors juokauja, bet balsas buvo tikrai jo.”
Pokalbis truko vos kelias minutes. Tomas kalbėjo apie tai, kaip jam sekasi „naujoje vietoje” ir prašė perduoti žinią jo šeimai, kad jis jaučiasi gerai.
„Labiausiai išgąsdino tai, kad jis žinojo dalykus, kurie įvyko po jo mirties. Kalbėjo apie mano naują darbą, apie tai, kad persikėliau į kitą butą. Kaip jis galėjo tai žinoti?”
Andrius bandė perskambinti, bet numeris buvo išjungtas. Kreipėsi į telefono kompaniją – paaiškėjo, kad Tomo numeris buvo nutrauktas iš karto po jo mirties ir niekada nebuvo perduotas kitam asmeniui.
Vaiduoklis vaikų darželyje
Rūta dirba vaikų darželio auklėtoja Panevėžyje ir papasakojo apie įvykius, kurie priverčia ją abejoti tuo, ką mato savo akimis. Darželis įsikūręs senoje pastatytoje XIX amžiuje, kur anksčiau buvo našlaičių prieglauda.
„Vaikai nuolat pasakoja apie ‘liūdną mergaitę’, kuri žaidžia su jais”, – pasakoja Rūta. „Iš pradžių maniau, kad tai tik vaikiška fantazija, bet per daug vaikų kalbėjo apie tą patį dalyką.”
Vaikai aprašydavo mergaitę labai panašiai – maždaug septynių metų, su ilgais tamsiais plaukais, vilkinti seną baltą suknelę. Ji esą žaidžia su jais slapstynėmis ir visada pralaimėti.
„Vieną dieną dariau nuotraukas vaikų veiklai. Kai peržiūrėjau nuotraukas namuose, vienoje jų pamačiau keistą šešėlį. Atrodė kaip mažos mergaitės siluetas, nors tuo metu grupėje buvo tik berniukai.”
Rūta ėmė tyrinėti darželio istoriją ir sužinojo, kad 1920 metais prieglaudoje mirė septynmetė mergaitė Ona nuo plaučių uždegimo. Jos aprašymas istorijos dokumentuose tiksliai sutapo su tuo, ką pasakojo vaikai.
Kai realybė susiduria su neaiškumu
Šios penkios istorijos atskleidžia, kad neaiškūs reiškiniai dažnai paveiks visai paprastus žmones visai paprastose situacijose. Nesvarbu, ar tikime vaiduokliais, ar ne – šie pasakojimai priverčia susimąstyti apie tai, kiek daug pasaulyje yra dalykų, kurių negalime paaiškinti.
Psichologai dažnai aiškina tokius išgyvenimus stresu, nuovargiu ar net haliucinacijomis. Bet kai panašius dalykus patiria skirtingi žmonės skirtingose vietose, sunku viską nurašyti vien tik psichologinėms priežastims.
Jei patys susidūrėte su panašiais reiškiniais, specialistai rekomenduoja pirmiausiai ieškoti racionalių paaiškinimų. Galbūt tai technikos gedimas, natūralūs garsai arba tiesiog sutapimas. Bet jei racionali logika nepadeda, svarbiausia – nepanikuoti ir, jei reikia, kreiptis pagalbos.
Galiausiai, ar šie įvykiai tikri, ar ne – jie primena, kad mūsų pasaulis kupinas paslapčių. Ir kartais, tamsų vakarą, kai vėjas šlamšti medžiuose, o namas cypia ir girgžda, galime pajusti, kad realybė yra daug sudėtingesnė, nei mums atrodo dieną.
