Kiekvieną pavasarį, kai gamta prabunda iš žiemos miego, mūsų širdys ilgisi spalvų ir gyvybės. Ir štai čia į pagalbą ateina bijūnai – tie nuostabūs krūmeliai, kurie gali paversti bet kurį sodą tikru rojumi. Jei kada nors stovėjote prie žydinčio bijūno ir jautėte tą saldų kvapą, suprantate, kodėl šie augalai tapo tokiais mylimais daugelio šeimų.
Bijūnai nėra tiesiog dar vienas krūmas sode – jie yra tikra investicija į grožį, kuris džiugins ne tik jus, bet ir jūsų vaikus, o galbūt net anūkus. Tačiau kad šie gražuoliai kasmet stebintų savo žiedų gausa, reikia žinoti keletą svarbių dalykų.
Kada geriausia sodinti bijūnus
Laiko pasirinkimas – tai pirmasis ir vienas svarbiausių žingsnių sėkmingam bijūnų auginimui. Daugelis pradedančiųjų sodininkių daro klaidą, skubėdamos pasodinti naują augalą iš karto po pirkimo, neatsižvelgdamos į sezoną.
Idealus laikas bijūnų sodinimui yra ankstyvasis ruduo – rugsėjo pradžia ar viduris. Kodėl būtent šis laikas? Žemė dar šilta po vasaros, bet karščiai jau praėjo, o augalas spės įsišaknyti iki žiemos atėjimo. Antrasis geriausias laikas – ankstyvasis pavasaris, kai žemė jau ištirpo, bet pumpurai dar nepradėjo brinkti.
Jei perkate bijūną konteineriu, galite jį sodinti beveik bet kada nuo balandžio iki spalio, tačiau vasaros karščiais reikės daug daugiau dėmesio ir laistymo. O štai rudenį nupirktas ir pasodintas bijūnas pavasarį jau bus gerai įsitvirtinęs ir pradės aktyviai augti.
Sodinimo subtilybės, kurias verta žinoti
Vietos pasirinkimas – tai antrasis sėkmės raktas. Bijūnai mėgsta saulėtas ar pusiau šešėlines vietas, apsaugotas nuo stiprių šiaurės vėjų. Jei jūsų sode yra vieta, kur rytą ir dieną pašviečia saulė, o popietę atsiranda lengvas šešėlis – tai idealu bijūnui.
Duobės kasimas gali atrodyti paprasta užduotis, bet čia yra savo gudrybių. Duobė turi būti dvigubai platesnė už šaknų kamolį, bet ne gilesnė. Bijūnai nemėgsta, kai jų šaknų kaklelis atsiduria per giliai žemėje – tai gali sukelti šaknų puvimą.
Štai kaip aš rekomenduoju sodinti:
- Išmirkykite šaknis vandenyje 2-3 valandas prieš sodinimą
- Duobės dugną palaidinkite šakute – tai pagerins drenažą
- Sumaišykite iškastą žemę su kompostu santykiu 2:1
- Po sodinimo gerai palaistyti ir užberti mulčiu
Mulčiavimas – tai dar vienas svarbus momentas, kurį dažnai pamirštame. Pušų žievės mulčas ar smulkinti šakelės ne tik gražiai atrodo, bet ir išlaiko drėgmę, saugo šaknis nuo temperatūros svyravimų.
Genėjimo menas: kada ir kaip kirpti
Čia prasideda tikrasis menas! Daugelis bijūnų savininkių bijo kirpti savo augalus, manydamos, kad taip sumažins žydėjimą. Tiesą sakant, teisingai atliktas genėjimas skatina gausesnį žydėjimą.
Pats svarbiausias dalykas – žinoti, kada jūsų bijūnas žydi. Anksti pavasarį žydintys bijūnai (pvz., forsitija) genėjami iš karto po žydėjimo – gegužės-birželio mėnesiais. Vėliau žydintys (pvz., budlėja) genėjami ankstyvą pavasarį, kovo-balandžio mėnesiais.
Štai mano patikrintos genėjimo taisyklės:
Jauniems augalams (iki 3 metų): Tik lengvas formuojamasis genėjimas. Pašalinkite silpnas, pažeistas šakeles ir sutrumpinkite per ilgas.
Suaugusiems augalams: Kasmet pašalinkite 1/3 seniausių šakų, kirpdami jas visiškai prie žemės. Tai skatins naujų ūglių augimą.
Atjauninantis genėjimas: Jei bijūnas sensta ir blogai žydi, galite jį nukirpti iki 30-40 cm aukščio. Taip, atrodys drastiškai, bet po metų turėsite beveik naują augalą.
Tręšimo programa visam sezonui
Bijūnai nėra labai išrankūs augalai, bet tinkamas tręšimas gali padaryti tikrą stebuklą. Aš visada sakau: geriau tręšti retai, bet kokybiškai, nei dažnai ir bet kuo.
Pavasaris (kovas-balandis): Tai energijos papildymo laikas. Naudokite kompleksinį trąšą su didesniu azoto kiekiu. Puikiai tinka ir gerai subrendęs kompostas – tiesiog užberti 5-7 cm sluoksnį aplink augalą.
Vasaros pradžia (birželis): Jei norite skatinti žydėjimą, panaudokite trąšas su didesniu fosforo kiekiu. Čia puikiai tinka kaulų miltai arba specialios trąšos žydintiems krūmams.
Vasaros pabaiga (rugpjūtis): Laikas ruošti augalą žiemai. Kalio trąšos padės sutvirtinti šakeles ir pagerinti atsparumą šalčiui. Pelenai iš krosnies – puikus natūralus kalio šaltinis.
Svarbu: niekada netręškite bijūnų vėlyvą rudenį azoto trąšomis – tai gali paskatinti naują augimą, kuris neatsparūs šalčiui.
Laistymo išmintis
Vanduo – tai gyvybė, bet per daug vandens gali būti mirtinas. Bijūnai mėgsta tolygų drėgnumą, bet ne pelkėtumą. Kaip suprasti, kada laikas laistyti?
Paprasčiausias būdas – pirštų testas. Įkiškite pirštą į žemę 5-7 cm gylyje. Jei jaučiate drėgmę – laukite. Jei sausa – laikas laistyti. Geriau laistyti retai, bet gausiai, nei dažnai po truputį.
Vasaros karščiais laistyti geriausia anksti ryte arba vakare. Dieną laistymas ne tik neefektyvus, bet ir gali pakenkti – vandens lašai ant lapų veikia kaip lupa ir gali nudeginti lapus.
Ligų ir kenkėjų prevencija
Geriau užkirsti kelią problemoms, nei vėliau su jomis kovoti. Bijūnai gana atsparūs, bet ir jie gali susirgti, ypač jei auginimo sąlygos netinkamos.
Dažniausios problemos ir jų sprendimas:
Miltligė: Atsiranda dėl per didelio drėgnumo ir prastos ventiliacijos. Sprendimas – retinti krūmą, vengti laistymo ant lapų.
Amarai: Mažyčiai žali vabaliukai, kurie mėgsta jaunus ūglius. Natūralus sprendimas – muilo tirpalas arba specialūs biologiniai preparatai.
Šaknų puvimas: Dažniausiai dėl per dažno laistymo ar prastos drenažo. Čia padės tik transplantavimas į geresnę vietą.
Kada laukti rezultatų ir kaip juos pagerinti
Kantrybė – sodininkės didžiausia dorybė. Jaunas bijūnas pirmaisiais metais daugiau energijos skirs šaknų sistemai, o ne žydėjimui. Tikro grožio sulauksite tik po 2-3 metų, bet tada jau kasmet bijūnas bus vis gražesnis.
Jei norite paspartinti procesą, štai keletas patarimų:
Reguliariai šalinkite nuvytusius žiedus – tai skatins naujų formavimąsi. Užtikrinkite, kad augalas gautų pakankamai saulės šviesos – šešėlyje bijūnai žydi prasčiau. Rudenį nepamirškite papildomai mulčiuoti – tai padės augalui geriau peržiemoti ir pavasarį greičiau pradėti augti.
Atminkite, kad kiekvienas bijūnas turi savo charakterį. Vieni mėgsta daugiau saulės, kiti – šešėlio. Vieni žydi anksti pavasarį, kiti – vasarą ar net rudenį. Stebėkite savo augalą, mokykitės jo poreikių, ir jis atsilygins jums nepakartojamu grožiu.
Bijūnų auginimas – tai ne tik sodininkyste, bet ir meditacija, ryšys su gamta, galimybė kurti grožį savo rankomis. Kiekvienas pavasaris atneš naują džiaugsmą, kiekvienas žiedas bus jūsų darbo vaisius. O kai kaimynės klaus, kaip jums pavyksta užauginti tokius gražius bijūnus, galėsite didžiuotis – juk žinote visus sėkmės paslaptis!
