Kai matai kraujospūdžio matavimo rezultatus ir apatinis skaičius rodo 47, širdis tikriausiai pašoks. Ir teisingai – toks žemas spaudimas tikrai nėra normalu. Bet ar tai reiškia, kad reikia skubiai šaukti greitąją? Ar gali būti, kad prietaisas sugedęs? Šiame straipsnyje išsiaiškinsime, ką reiškia apatinis kraujo spaudimas 47, kada tai tikrai pavojinga ir ką daryti tokioje situacijoje.
Kas yra apatinis kraujo spaudimas ir kodėl jis svarbus
Pradėkime nuo pagrindų. Kai matuojame kraujospūdį, gauname du skaičius – pavyzdžiui, 120/80. Viršutinis skaičius (120) yra sistolinis spaudimas, kuris rodo, koks spaudimas kraujagyslėse, kai širdis susitraukia ir stumia kraują. Apatinis skaičius (80) – tai diastolinis spaudimas, rodantis spaudimą kraujagyslėse, kai širdis atsipalaiduoja tarp plakimų.
Normalus diastolinis spaudimas turėtų būti 60-80 mmHg ribose. Kai šis skaičius krenta žemiau 60, jau kalbame apie hipotenziją. O kai jis pasiekia 47 – tai tikrai žemas rodiklis, kuris gali signalizuoti apie rimtas problemas.
Diastolinis spaudimas yra ypač svarbus, nes jis rodo, koks spaudimas išlieka kraujagyslėse, kai širdis „poilsiauja” tarp plakimų. Būtent šiuo metu širdies raumuo gauna daugiausia deguonies ir maistinių medžiagų. Jei šis spaudimas per žemas, širdis gali negauti pakankamai kraujo tiekimo.
Kodėl apatinis spaudimas gali kristi iki 47
Yra keletas pagrindinių priežasčių, kodėl diastolinis spaudimas gali taip drastiškai kristi:
Dehidratacija – viena dažniausių priežasčių. Kai organizme trūksta skysčių, kraujo tūris sumažėja, o kartu krinta ir spaudimas. Tai gali nutikti dėl vėmimo, viduriavimo, per didelio prakaitavimo ar tiesiog nepakankamo skysčių vartojimo.
Širdies problemos – širdies nepakankamumas, aritmijos ar kitos širdies ligos gali paveikti kraujospūdį. Jei širdis negali efektyviai pumpuoti kraujo, spaudimas krinta.
Vaistų poveikis – kai kurie vaistai, ypač nuo aukšto kraujospūdžio, gali per stipriai jį sumažinti. Taip pat diuretikai (šlapimą varantys) gali sukelti dehidrataciją.
Kraujavimas – net ir vidinis, nepastebimas kraujavimas gali drastiškai sumažinti kraujo tūrį ir spaudimą.
Infekcijos – sunkios infekcijos gali sukelti sepsį, kuris stipriai paveiks kraujospūdį.
Endokrininės sistemos sutrikimai – antinksčių nepakankamumas, hipotireozė ar kitos hormonų sistemos problemos.
Pavojingų simptomų atpažinimas
Žemas diastolinis spaudimas pats savaime gali nesukelti jokių simptomų, bet kai jis krenta iki 47, organizmas dažniausiai „protestuoja”. Štai į ką reikia atkreipti dėmesį:
Svaigimas ir silpnumas – ypač keičiant kūno padėtį, pavyzdžiui, atsistojant iš lovos. Tai nutinka todėl, kad smegenys negauna pakankamai kraujo.
Širdies plakimo pagreitėjimas – širdis bando kompensuoti žemą spaudimą, plakdama dažniau.
Dusulys – gali atsirasti net ir ramybės būsenoje, nes organai negauna pakankamai deguonies.
Šaltumas ir blyškumas – oda gali tapti šalta ir blyški, nes organizmas „taupo” kraują gyvybiškai svarbiems organams.
Sąmonės praradimas – tai jau labai rimtas simptomas, reikalaujantis skubios medicinos pagalbos.
Koncentracijos problemos – smegenys negauna pakankamai kraujo, todėl gali sutrikti mąstymas.
Kada skambinti greitajai pagalbai
Ne visada žemas diastolinis spaudimas reiškia, kad reikia skubiai šaukti greitąją. Bet yra situacijų, kai delsimas gali būti pavojingas gyvybei:
Skubiai šaukite 112, jei:
- Žmogus prarado sąmonę ar yra labai mieguistas
- Sunku kvėpuoti ar atsiranda stiprus dusulys
- Širdis plaka labai greitai (daugiau nei 120 kartų per minutę)
- Oda tapo šalta, lipni ir labai blyški
- Atsiranda stiprūs krūtinės skausmai
- Žmogus skundžiasi stipriu galvos skausmu ar regėjimo problemomis
- Yra požymių, kad gali būti kraujavimas (juodi išmatos, kraujas vėmaluose)
Kreipkitės į gydytoją tą pačią dieną, jei:
- Diastolinis spaudimas 47 ar žemesnis, bet žmogus jaučiasi santykinai gerai
- Atsiranda lengvas svaigimas ar silpnumas
- Simptomų nėra, bet toks žemas spaudimas išlieka kelis matavimus
- Neseniai keisti vaistai ar jų dozės
Pirmoji pagalba ir skubūs veiksmai
Jei susidūrėte su situacija, kai žmogaus apatinis kraujo spaudimas 47, štai ką galite padaryti iki atvykstant medikams ar vykstant pas gydytoją:
Padėkite žmogų gulti – kojos turėtų būti šiek tiek pakeltos, kad kraujas geriau tekėtų į širdį ir smegenis. Jei nėra galimybės paguldyti, bent pasodinkite ir paprašykite palenkti galvą žemyn.
Užtikrinkite šviežio oro pritekėjimą – atidarykite langus, atlaisvinkite aprangą aplink kaklą ir krūtinę.
Pasiūlykite vandens – jei žmogus sąmoningas ir gali gerti, nedideliais gurkšneliais duokite vandens. Tai padės, jei priežastis – dehidratacija.
Stebėkite būklę – reguliariai tikrinkite pulsą, kvėpavimą ir sąmonės lygį. Jei būklė blogėja, nedelsiant šaukite greitąją.
Neduokite vaistų – nebent gydytojas būtų davęs konkrečius nurodymus. Netgi vaistai nuo galvos skausmo gali dar labiau sumažinti spaudimą.
Išvenkite staigių judesių – jei žmogus nori atsistoti, tegul tai daro labai lėtai, palaipsniui.
Ilgalaikis gydymas ir prevencija
Kai pavojinga situacija praeina, svarbu suprasti, kaip elgtis toliau. Diastolinis spaudimas 47 – tai ne tik vienkartinis epizodas, o signalas, kad organizme vyksta kažkas rimto.
Medicininė diagnostika – gydytojas turės atlikti išsamų tyrimą: kraujo ir šlapimo analizės, širdies echoskopiją, EKG, galbūt ir kitus tyrimus, kad nustatytų tikslią priežastį.
Vaistų koregavimas – jei žemas spaudimas atsirado dėl vaistų, gydytojas gali keisti jų dozę ar pakeisti kitais.
Gyvensenos pokyčiai – tai labai svarbu ilgalaikei sveikatai:
- Gerkite pakankamai skysčių – ne mažiau 8 stiklų vandens per dieną
- Valgykite reguliariai ir subalansuotai
- Venkite alkoholio, nes jis gali dar labiau sumažinti spaudimą
- Lėtai keiskite kūno padėtį, ypač atsikeldami
- Dėvėkite kompresines kojines, jei gydytojas rekomenduoja
Namų stebėjimas – įsigykite gerą kraujospūdžio matuoklį ir reguliariai fiksuokite rodiklius. Tai padės gydytojui geriau suprasti jūsų būklę.
Mitai ir tikrovė apie žemą kraujospūdį
Apie žemą kraujospūdį sklando nemažai mitų, kurie gali suklaidinti ir net pakenkti:
Mitas: „Žemas spaudimas visada geriau nei aukštas”
Tikrovė: Labai žemas spaudimas gali būti ne mažiau pavojingas nei aukštas. Organai turi gauti pakankamai kraujo, kad normaliai funkcionuotų.
Mitas: „Kofeinas visada padeda”
Tikrovė: Nors kofeinas gali laikinai pakelti spaudimą, jis taip pat gali sukelti dehidrataciją ir pabloginti situaciją.
Mitas: „Druskos vartojimas visada padeda”
Tikrovė: Druskos kiekio didinimas gali padėti, bet tik gydytojo kontroliuojamas. Per daug druskos gali sukelti kitų problemų.
Mitas: „Jei jaučiuosi gerai, tai viskas tvarkoje”
Tikrovė: Kartais organizmas prisitaiko prie žemo spaudimo, bet tai nereiškia, kad nėra pavojaus.
Kai skaičiai kalba už save: ką daryti su spaudimu 47
Taigi, grįžkime prie pagrindinio klausimo – apatinis kraujo spaudimas 47. Tai tikrai nėra skaičius, kurį galima ignoruoti. Net jei jaučiatės santykinai gerai, toks žemas diastolinis spaudimas signalizuoja, kad kažkas negerai.
Svarbiausia – nepanikuoti, bet ir neignoruoti. Jei yra pavojingų simptomų, skubiai kreipkitės į medikus. Jei simptomų nėra, bet spaudimas išlieka žemas, vis tiek reikia gydytojo konsultacijos.
Atsiminkite, kad kiekvienas organizmas individualus. Kam nors 47 gali būti kritiškas rodiklis, o kam nors – tik signalas, kad reikia daugiau gerti ir ilsėtis. Bet tikslų atsakymą gali duoti tik medicinos specialistas, atsižvelgdamas į jūsų sveikatą.
Ir dar vienas svarbus dalykas – nepamirškite, kad šiuolaikinė medicina gali išspręsti daugumą kraujospūdžio problemų. Svarbiausia – laiku kreiptis pagalbos ir sekti gydytojo rekomendacijas. Jūsų sveikata – jūsų rankose, bet kartais reikia ir profesionalų pagalbos.
