Bijūnai – vienas populiariausių augalų Lietuvos soduose ir parkuose. Šie žalialapiai krūmai ne tik puikiai tinka gyvatvorėms formuoti, bet ir gali tapti tikru sodo akcentu. Tačiau kad bijūnai džiugintų akį ir gerai augtų, svarbu žinoti, kada ir kaip juos sodinti, kokia priežiūra reikalinga skirtingais metų laikais.
Geriausias laikas bijūnų sodinimui
Bijūnų sodinimo laikas priklauso nuo to, kokius sodinukus pasirinksite. Konteineriniuose induose augančius augalus galima sodinti beveik bet kada nuo balandžio iki spalio, tačiau geriausia tai daryti pavasarį arba ankstyvą rudenį.
Pavasarinis sodinimas turėtų būti atliekamas balandžio pabaigoje – gegužės pradžioje, kai žemė jau pakankamai atšyla, bet dar išlieka pakankamai drėgna. Šiuo laikotarpiu bijūnai spės gerai įsišaknyti iki vasaros karščių.
Rudeninis sodinimas tinka rugsėjo – spalio mėnesiais. Svarbu, kad augalai spėtų įsišaknyti iki šalnų. Paprastai tam reikia 6-8 savaičių, todėl vėliau nei spalio viduryje sodinti nepatartina.
Plikos šaknies sodinukai sodinami tik ramybės laikotarpiu – ankstyvą pavasarį arba vėlų rudenį, kai augalas „miega” ir neturi lapų.
Tinkamos vietos pasirinkimas ir žemės paruošimas
Bijūnai gana neprašmatūs augalai, tačiau tam tikrų sąlygų laikymasis užtikrins jų sėkmingą augimą. Šie krūmai mėgsta saulėtas arba pusiau šešėlines vietas. Visiškai šešėlyje bijūnai augs lėčiau ir gali tapti retesni.
Žemės atžvilgiu bijūnai prisitaiko prie įvairių sąlygų, tačiau geriausia jiems tinka gerai drenažuota, vidutinio deringumo žemė. Sunkios molio žemės gali sukelti šaknų puvimą, o per smėlėtos greitai išdžiūsta.
Prieš sodinant verta žemę paruošti iš anksto. Iškaskite duobę, kuri būtų 2-3 kartus platesnė už šaknų kamą ir šiek tiek gilesnė. Duobės dugną galima šiek tiek suardyti, kad šaknys lengviau skverbtųsi į aplinkinę žemę.
Jei žemė labai sunki, pridėkite smėlio arba komposto. Per smėlėtą žemę galima pagerinti pridedant durpių arba subrendusio komposto. Svarbu nepersistengti su organiniais trąšomis – bijūnai mėgsta vidutiniškai derlingą žemę.
Sodinimo technikos ir atstumai
Sodinant bijūnus svarbu laikytis tinkamų atstumų. Pavieniai krūmai sodinami 1-1,5 metro atstumu vienas nuo kito. Gyvatvorėms formuoti atstumas priklauso nuo norimo tankumo: tankiai gyvatvorei pakanka 30-40 cm, retesnei – 50-60 cm.
Sodinimo procesas gana paprastas, bet reikia laikytis kelių svarbių taisyklių. Sodinimo duobė turėtų būti tokio gylio, kad augalo šaknų kaklelis būtų tame pačiame lygyje kaip ir augo anksčiau. Per gilus sodinimas gali sukelti šaknų puvimą.
Prieš sodinant konteinerinį augalą, patikrinkite šaknų būklę. Jei šaknys susivėlusios aplink indą, jas reikia atsargiai ištiesti arba padaryti kelis vertikalius pjūvius. Tai padės šaknims greičiau įsišaknyti naujoje vietoje.
Po sodinimo gerai prispauskite žemę aplink augalą ir gausiai palaistykit. Pirmąsias savaites po sodinimo reguliarus laistumas ypač svarbus – žemė aplink šaknis neturi išdžiūti.
Genėjimo principai ir technika
Bijūnų genėjimas – vienas svarbiausių priežiūros darbų, lemiantis augalų išvaizdą ir sveikatą. Šie krūmai puikiai pakelia genėjimą ir net reikalauja reguliaraus formavimo.
Pirmasis genėjimas atliekamas pavasarį, kovo pabaigoje – balandžio pradžioje, kol dar neprasidėjo intensyvus augimas. Šiuo metu pašalinami visi sušalę, pažeisti ir silpni šakeliai. Taip pat galima formuoti bendrą krūmo formą.
Vasarinis genėjimas atliekamas birželio – liepos mėnesiais, kai baigėsi pavasarinis augimas. Šiuo metu formuojama gyvatvorė arba palaikoma norima krūmo forma. Bijūnai auga gana lėtai, todėl per daug nukarpyti nereikia.
Genint svarbu naudoti aštrų, švarų įrankį. Bukai ašmenys gali pažeisti šakeles, o nešvarus įrankis – perduoti ligas. Gyvatvorės genėjimui patogiausia naudoti specialias žirkles, pavienių krūmų formavimui tinka sekatorius.
Formuojant gyvatvorę, apatinė dalis turėtų būti šiek tiek platesnė už viršutinę. Tai užtikrina, kad apatiniai šakeliai gaus pakankamai šviesos ir neišnyks.
Trešimo kalendorius ir tinkamų trąšų pasirinkimas
Bijūnai nėra labai reiklūs trąšoms, tačiau tinkamas trešimas padeda išlaikyti gražų žalią spalvą ir skatina tankų augimą. Trešimo grafikas turėtų būti suderintas su augalų vegetacijos ciklu.
Pavasarinis trešimas atliekamas balandžio pabaigoje – gegužės pradžioje, kai prasideda aktyvus augimas. Šiuo metu tinka kompleksinės trąšos su didesniu azoto kiekiu. Azoto trąšos skatina žaliosios masės augimą ir padeda atgauti gražų spalvą po žiemos.
Vasaros viduryje, birželio pabaigoje – liepos pradžioje, galima pakartoti trešimą, bet šįkart naudoti trąšas su mažesniu azoto kiekiu. Per daug azoto vėlyvą vasarą gali sukelti šaknų pažeidimą šalčio.
Rudeninis trešimas atliekamas rugpjūčio pabaigoje – rugsėjo pradžioje. Šiuo metu naudojamos fosforo ir kalio trąšos, kurios padeda augalams pasiruošti žiemai. Azoto trąšų rudenį vengti reikia.
Organinės trąšos bijūnams taip pat tinka puikiai. Subrendęs kompostas arba perperęs mėšlas gali būti panaudotas pavasarį, pabarstytas aplink krūmus ir lengvai įkasus į žemę.
Sezoninė priežiūra ir ligos prevencija
Bijūnų priežiūra skiriasi priklausomai nuo metų laiko. Pavasarį, kai tik nustoja šalti, reikia apžiūrėti augalus ir pašalinti žiemos metu pažeistus šakelius. Taip pat tai geras laikas mulčiavimui – aplink krūmus pabarstyti komposto arba smulkintų šakelių sluoksnį.
Vasarą svarbiausias uždavinys – reguliarus laistumas sausais periodais. Bijūnai nėra labai jautrūs sausrai, bet ilgalaikis vandens trūkumas gali paveikti jų išvaizdą. Laistyti geriausia anksti ryte arba vakare, vengiant lapų drėkinimo.
Rudenį reikia paruošti augalus žiemai. Paskutinį kartą palaistyti prieš žemės užšalimą, ypač jei ruduo sausas. Jaunus augalus galima apsaugoti nuo žiemos vėjų ir saulės uždengiant agrotekstile.
Bijūnai gana atsparūs ligoms, tačiau kartais gali paveikti grybinės infekcijos. Dažniausia problema – lapų dėmėtligė, kuri pasireiškia rudomis arba juodomis dėmėmis ant lapų. Prevencijai svarbu užtikrinti gerą oro cirkuliaciją tarp augalų ir vengti lapų drėkinimo.
Praktiniai patarimai sėkmingam auginimui
Bijūnų auginimas nėra sudėtingas, bet keletas praktinių patarimų padės išvengti dažniausių klaidų. Pirmiausia, neperskubėkite su genėjimu – bijūnai auga lėtai, todėl per daug nukarpius formos atkūrimas gali užtrukti.
Sodinant gyvatvorę, naudokite virvelę arba liniuotę tiesiai linijai išlaikyti. Kreivos gyvatvorės vėliau sunku ištaisyti. Taip pat atsiminkite, kad gyvatvorės formavimas – tai ilgalaikis procesas, kuris reikalauja kantrybės.
Jei bijūnai auga lėtai arba gelsta, patikrinkite žemės pH. Šie augalai mėgsta neutralią arba šiek tiek šarminę žemę. Rūgščią žemę galima kalkinti rudenį.
Žiemos metu sniegas gali pažeisti gyvatvorės formą. Reguliariai nukratykite sunkų šlapią sniegą, kad išvengtumėte šakelių lūžimo. Pavasarį pažeistas vietas galima ištaisyti atsargiu genėjimu.
Bijūnų auginimas – tai ne tik praktinis, bet ir kūrybinis procesas. Šie universalūs augalai leidžia eksperimentuoti su formomis, kurti įvairias kompozicijas sode. Tinkama priežiūra užtikrins, kad jūsų bijūnai džiugins akį daugelį metų ir taps tikru sodo puošmena. Svarbu prisiminti, kad geriausi rezultatai pasiekiami ne skubant, o kantriai ir nuosekliai atliekant visus priežiūros darbus tinkamu laiku.
