Erkės įkandimas gali sukelti ne tik nemalonų pojūtį, bet ir rimtų sveikatos problemų. Ypač daug nerimo kelia raudona dėmė, kuri dažnai atsiranda įkandimo vietoje. Šis simptomas gali būti tiek normalios organizmo reakcijos, tiek pavojingų ligų požymis. Svarbu žinoti, kada reikia kreiptis į medikus ir kaip tinkamai apsisaugoti nuo erkių.
Kodėl atsiranda raudona dėmė po erkės įkandimo
Raudona dėmė po erkės įkandimo atsiranda dėl kelių priežasčių. Pirmiausia, tai yra natūrali organizmo reakcija į svetimkūnį – erkės seilėse esančius fermentus ir antikoaguliantus. Šie cheminiai junginiai padeda erkei ilgiau maitintis krauju, tačiau sukelia uždegimo reakciją žmogaus organizme.
Dažniausiai raudona dėmė būna nedidelė, apie 1-2 centimetrų skersmens, ir išnyksta per kelias dienas. Tačiau kartais dėmė gali būti daug didesnė ir turėti charakteringą išvaizdą – šviesesnį centrą ir ryškesnį raudoną kraštą. Tokia dėmė gali signalizuoti apie Laimo ligą arba kitas erkių pernešamas infekcijas.
Svarbu atskirti normalią reakciją nuo patologinės. Normali reakcija paprastai neviršija 5 centimetrų skersmens, neturi aiškių ribų ir pamažu blanksta. Patologinė reakcija dažnai būna didesnė, turi aiškias ribas ir gali didėti laikui bėgant.
Laimo ligos požymiai ir pavojai
Laimo liga yra viena iš rimčiausių erkių pernešamų ligų Lietuvoje. Jos sukėlėjas – spirochetės bakterija Borrelia burgdorferi, kuri patenka į organizmą per užkrėstos erkės įkandimą. Liga vystosi trimis stadijomis, ir ankstyvas atpažinimas yra kritiškai svarbus sėkmingam gydymui.
Pirmoji stadija prasideda po 3-30 dienų nuo įkandimo. Būdingiausias požymis – migrantinis eritema, dar vadinamas „taikinio” dėme. Ši dėmė pradžioje būna maža, bet pamažu didėja ir gali pasiekti 10-20 centimetrų skersmenį. Dėmės centras dažnai būna šviesesnis, o kraštas – ryškiai raudonas. Kartu gali pasireikšti gripą primenantys simptomai: karščiavimas, galvos skausmas, raumenų skausmai, nuovargis.
Antroji stadija vystosi po kelių savaičių ar mėnesių, jei liga nebuvo gydyta. Bakterijos paplinta po visą organizmą, paveikdamos širdį, nervų sistemą ir sąnarius. Gali atsirasti širdies ritmo sutrikimų, paralyžius, sunkūs galvos skausmai.
Trečioji stadija gali prasidėti po mėnesių ar net metų. Jai būdingi lėtiniai sąnarių uždegimai, neurologiniai sutrikimai, atminties problemos. Šioje stadijoje liga sunkiai gydoma ir gali palikti ilgalaikių pasekmių.
Kitos erkių pernešamos ligos
Nors Laimo liga yra žinomiausia, erkės gali perduoti ir kitas pavojingas infekcijas. Erkinio encefalito virusas paveiks centrinę nervų sistemą ir gali sukelti sunkų smegenų uždegimą. Šios ligos simptomai paprastai pasireiškia po 1-2 savaičių nuo įkandimo ir prasideda staigiu karščiavimu, galvos skausmu, vėmimu.
Anaplazmozė ir erlichiozė yra bakterinės infekcijos, kurios sukelia gripą primenančius simptomus. Šių ligų atveju raudona dėmė įkandimo vietoje pasireiškia retai, tačiau gali atsirasti odos bėrimas kitose kūno vietose.
Babeziozė – parazitinė liga, kuri paveiks raudonuosius kraujo ląsteles. Ši liga ypač pavojinga žmonėms su susilpnėjusia imunine sistema. Simptomai panašūs į maliarijos: karščiavimas, šaltkrėtis, prakaitavimas, nuovargis.
Kada būtina skambinti greitajai pagalbai
Yra keletas situacijų, kai dėl erkės įkandimo reikia nedelsiant kreiptis į medikus. Pirmiausia, jei raudona dėmė greitai didėja ir per 24-48 valandas viršija 5 centimetrų skersmenį. Tai gali signalizuoti apie sunkią alerginę reakciją arba greitai besivystančią infekciją.
Skubios medicinos pagalbos reikia, jei kartu su raudona dėme atsiranda sisteminiai simptomai: aukštas karščiavimas (virš 38,5°C), stiprus galvos skausmas, kaklo sustingimas, sąmonės sutrikimas, kvėpavimo sunkumai arba širdies ritmo sutrikimas.
Ypač budėti reikia, jei erkės įkandimas paveiks vaiką, nėščią moterį arba žmogų su susilpnėjusia imunine sistema. Šioms grupėms net nedideli simptomai gali signalizuoti apie rimtas komplikacijas.
Neatidėliotinos pagalbos reikia ir tuo atveju, jei erkę nepavyko pilnai pašalinti – jos dalys liko odoje. Tai gali sukelti sunkų uždegimą ir padidinti infekcijos riziką.
Pirmoji pagalba po erkės įkandimo
Tinkamas erkės pašalinimas yra pirmasis ir svarbiausias žingsnis. Naudokite smulkias pincetes arba specialų erkių šalinimo įrankį. Griebkite erkę kuo arčiau odos paviršiaus ir traukite lėtai, tolygiai aukštyn. Vengkite sukti arba spausti erkės kūną – tai gali padidinti infekcijos riziką.
Jokiu būdu nenaudokite liaudies metodų: aliejaus, benzino, degtukų ar kitų medžiagų. Šie metodai gali priversti erkę išskirti daugiau užkrėstų seilių į žaizdą.
Po erkės pašalinimo kruopščiai nuvalykite įkandimo vietą antiseptiku. Stebėkite dėmės dydį ir spalvą – fotografuokite ją, kad galėtumėte palyginti pokyčius. Išsaugokite pašalintą erkę – ją galima ištirti laboratorijoje dėl ligų sukėlėjų buvimo.
Pažymėkite kalendoriuje įkandimo datą ir stebėkite savo savijautą bent mėnesį. Užsirašykite visus simptomus, net jei jie atrodo nereikšmingi.
Efektyvūs apsaugos būdai nuo erkių
Geriausias būdas išvengti erkių pernešamų ligų – apsisaugoti nuo įkandimo. Renkantis drabužius gamtoje, pirmenybę teikite šviesių spalvų, ilgomis rankovėmis ir ilgomis kelnėmis. Kelnių klešnes įkiškite į kojines arba batus – tai apsunkins erkių patekimą po drabužiais.
Naudokite vabzdžių repelentas, kuriame yra DEET, pikaridino arba citrinžolės aliejaus. Repelentas turi būti užteptas ant visų atsidengusių kūno dalių ir drabužių. Atkreipkite dėmesį į gamintojo nurodymus dėl pakartotinio naudojimo.
Vaikščiokite takais, vengkite tankių krūmų ir aukštos žolės. Erkės dažniausiai laukia ant žolės stiebų ir krūmų lapų, iš kur lengvai pereina ant praeinančių gyvūnų ar žmonių.
Grįžę iš gamtos, kruopščiai apžiūrėkite visą kūną. Ypač dėmesingai patikrinkite plaukuotą galvos dalį, ausų sritis, pažastis, kirkšnių sritį ir kelių linkius. Erkės dažnai renkasi šiltas ir drėgnas kūno vietas.
Profilaktiniai veiksmai ir ilgalaikė apsauga
Erkinio encefalito vakcinacija yra efektyvus apsaugos būdas nuo šios pavojingos ligos. Vakcina ypač rekomenduojama žmonėms, kurie dažnai lankosi gamtoje – miškų darbuotojams, turistams, sodų savininkams. Pilnas vakcinacijos kursas susideda iš trijų dozių ir užtikrina ilgalaikę apsaugą.
Deja, Laimo ligos vakcinų žmonėms šiuo metu nėra. Todėl apsauga nuo erkių lieka vienintelis patikimas prevencijos būdas.
Namų aplinkoje taip pat galima imtis prevencinių priemonių. Reguliariai šienaujant veją, šalinant lapus ir krūmus sumažinama erkių buveinių. Jei turite naminius gyvūnus, naudokite erkių apsaugos priemones ir reguliariai tikrinkite jų kailį.
Svarbu žinoti, kad erkės aktyvios ne tik vasarą. Jos gali būti pavojingos nuo pavasario iki vėlyvo rudens, o šiltais žiemos orais – ir žiemą. Todėl atsargumas reikalingas visus metus.
Kai budrumo nepakanka – praktiniai sprendimai kasdieniam gyvenimui
Erkių keliamas pavojus neturėtų atbaidyti nuo gamtos malonumų, tačiau reikalauja protingo požiūrio. Reguliarūs sveikatos patikrinimai, ypač po aktyvaus laiko praleidimo gamtoje, padės laiku pastebėti bet kokius neįprastus simptomus. Šeimos gydytojas turėtų žinoti apie jūsų veiklą gamtoje ir galimą erkių poveikį.
Svarbu formuoti tinkamus įpročius visai šeimai. Vaikai turi žinoti, kaip atpažinti erkes ir kodėl svarbu apie jas pasakoti suaugusiems. Mokymas turi būti praktiškas – parodykite vaikams, kaip atrodo erkės, kur jos gyvena ir kaip nuo jų apsisaugoti.
Technologijos taip pat gali padėti – išmaniųjų telefonų programėlės gali priminti apie erkių sezono pradžią, padėti identifikuoti įtartinus simptomus ar rasti artimiausią sveikatos priežiūros įstaigą. Tačiau jokia technologija nepakeis pagrindinio principo – atidaus stebėjimo ir greitų veiksmų, pastebėjus pavojaus ženklus.
Erkių pernešamos ligos yra rimta grėsmė, tačiau tinkama prevencija ir laiku suteikta medicinos pagalba gali užkirsti kelią sunkioms pasekmėms. Raudona dėmė po erkės įkandimo visada reikalauja dėmesio, o jos didėjimas ar papildomi simptomai – nedelsiant kreiptis į medikus. Apsisaugojimas nuo erkių turi tapti natūralia kasdienio gyvenimo dalimi visiems, kurie vertina laiką gamtoje.
