Komedijos – tai kino žanras, kuris gali priversti mus juoktis iki ašarų, užmiršti kasdienių rūpesčių naštą ir tiesiog mėgautis gyvenimu. Per daugiau nei šimtmetį trunkančią kino istoriją buvo sukurta neįtikėtinas kiekis komedijų, tačiau tik kelios iš jų tikrai nusipelno būti vadinamos šedevrais. Šiandien pasinersime į kino komedijų pasaulį ir aptarsime tuos filmus, kurie ne tik prajuokino kartas žiūrovų, bet ir paliko neišdildomą pėdsaką kultūroje.
Klasikinės komedijos, kurios formuoja žanrą
Kalbant apie klasikines komedijas, neįmanoma nepaminėti Charlie Chaplin kūrinių. „Šiuolaikiniai laikai” (1936) ir „Aukso karštligė” (1925) iki šiol lieka nepralenkiami savo išradingumo ir humoro prasme. Chaplin sugebėjo be žodžių pasakyti daugiau nei daugelis šiuolaikinių komedijų per visą filmą.
Buster Keaton „Generolas” (1926) – tai kitas nemirtingas klasikos pavyzdys. Keaton fizinio humoro meistriškumas ir neįtikėtini triukai, atlikti be jokių dublerių, iki šiol stebina ir įkvepia šiuolaikinių komedijų kūrėjus. Jo veidas, niekada nešypsantis, bet vis tiek perteikiantis neįtikėtiną komizmą, tapo kino istorijos ikona.
Negalima pamiršti ir Marx brolių – jų „Ančių sriuba” (1933) ir „Naktis operoje” (1935) atskleidė visiškai naują komedijos formą, kurioje chaosas ir absurdas tapo meno forma. Jų dialogo greitis ir žodžių žaidimai paveiks komedijų kūrėjus dar daugelį dešimtmečių.
Aukso amžiaus šedevrai
„Kai Harry sutiko Sally” (1989) – tai romantinės komedijos etalonas, kuris įrodė, kad vyrai ir moterys gali būti draugai, bet… na, žinote, kaip ten toliau. Meg Ryan ir Billy Crystal chemija ekrane buvo tokia natūrali, kad daugelis žiūrovų tikėjo jų tikra meile. O ta scena restorane? Ji tapo kino istorijos dalimi!
Billy Wilder „Kai kurie mėgsta karštai” (1959) – tai komedija, kuri drąsiai žaidė su lytinės tapatybės temomis, kai tai dar nebuvo madinga. Marilyn Monroe, Tony Curtis ir Jack Lemmon sukūrė tokį komišką trikampį, kuris iki šiol neturi lygių. Filmo paskutinė frazė „Na, niekas nėra tobulas” tapo viena iš citatų, kurią žino net tie, kurie filmo nematė.
Woody Allen „Annie Hall” (1977) ne tik laimėjo „Oskarą” už geriausią filmą, bet ir iš esmės pakeitė romantinių komedijų žanrą. Allen sugebėjo sujungti intelektualų humorą su tikromis emocijomis, o jo personažo neurozės tapo relatable visoms kartoms.
Komedijų revoliucija 80-ųjų ir 90-ųjų dešimtmečiais
80-ieji ir 90-ieji – tai tikras komedijų aukso amžius. „Vaiduoklis” (1984) įrodė, kad komedija gali būti ir veiksmo filmas, ir siaubo elementų turintis kūrinys. Bill Murray, Dan Aykroyd ir Harold Ramis sukūrė tokį trio, kuris tapo kino legenda. Kas gi nėra girdėjęs dainos „Who You Gonna Call?”
„Grįžimas į ateitį” (1985) – nors tai ir mokslinės fantastikos komedija, ji tapo vienu iš labiausiai mylimiausių filmų istorijoje. Michael J. Fox ir Christopher Lloyd duetas buvo tiesiog magiškas, o filmo scenarijus – tobulai subalansuotas tarp humoro ir nuotykių.
John Hughes davė mums „Ferris Bueller dienos atostogos” (1986) – filmą, kuris tapo kiekvieno mokinio svajonių įkūnijimu. Matthew Broderick charizmatiškas vaidmuo ir tiesioginis kreipimasis į žiūrovus sukūrė visiškai naują kino kalbos formą.
„Princesė nuotaka” (1987) – tai komedija, kuri sėkmingai parodijavo pasakų žanrą, bet kartu ir pati tapo tikra pasaka. „Inconceivable!” ir kitos filmo citatos iki šiol gyvuoja interneto kultūroje.
Šiuolaikiniai komedijų šedevrai
XXI amžius atnešė naują komedijų bangą. „Superbad” (2007) atskleidė Judd Apatow komedijų mokyklos galią – tai buvo komedija, kuri kalbėjo apie tikrus paauglių išgyvenimus, nenukrypstant į sentimentalumą.
„Tropic Thunder” (2008) – Ben Stiller režisūros šedevras, kuris parodijavo Holivudo kultūrą taip sėkmingai, kad pats tapo jos dalimi. Robert Downey Jr. vaidmuo buvo toks drąsus ir kontroversiškas, kad šiandien tokio filmo tikriausiai niekas neišdrįstų kurti.
„Grand Budapest Hotel” (2014) – Wes Anderson vizualinis ir komedinis šedevras, kuris įrodė, kad komedija gali būti ir meno kūrinys. Kiekvienas kadras atrodo kaip meno galerijos eksponatas, o Ralph Fiennes vaidmuo – tiesiog nepriekaištingas.
„Parasite” (2019) – nors tai ir ne gryna komedija, bet Bong Joon-ho sugebėjo sujungti juodą humorą su socialine kritika taip meistriškai, kad filmas tapo pirmuoju ne anglų kalba filmu, laimėjusiu „Oskarą” už geriausią filmą.
Animacinės komedijos fenomenas
Animacinės komedijos nusipelno atskiro dėmesio. „Shrek” (2001) visiškai pakeitė animacijos žanrą, parodydamas, kad animacinis filmas gali būti skirtas ne tik vaikams. Filmo parodijos ir pop kultūros nuorodos sukūrė visiškai naują animacijos kalbą.
Pixar studijos „Žaislų istorija” serija (1995-2019) ne tik revoliucionizavo animacijos technologijas, bet ir įrodė, kad animaciniai filmai gali priversti verkti ir suaugusiuosius. Trečioji dalis ypač – tai emocinis smūgis, kurio niekas nesitikėjo.
„Zootropolis” (2016) sugebėjo būti ir komedija, ir socialinis komentaras apie šiuolaikinę visuomenę. Filmas kalbėjo apie rasizmą ir stereotipus taip subtiliai, kad vaikai matė tik linksmą gyvūnėlių istoriją, o suaugusieji – gilų socialinį komentarą.
Komedijų poveikis kultūrai ir visuomenei
Geriausios komedijos daro daug daugiau nei tik prajuokina – jos formuoja kultūrą, keičia kalbą ir net paveiks socialinę elgseną. „Borat” (2006) ne tik prajuokino žiūrovus, bet ir atskleidė kai kurias nemalonias amerikiečių visuomenės puses. Sacha Baron Cohen metodas – provokuoti tikras reakcijas – tapo nauju komedijos žanru.
„Mean Girls” (2004) ne tik tapo kultūriniu fenomenu, bet ir davė naują žodyną kalbėti apie paauglių socialinę dinamiką. „You can’t sit with us” ir „On Wednesdays we wear pink” tapo ne tik internetiniais memais, bet ir tikrais socialiniais reiškiniais.
Komedijos taip pat gali būti galingas socialinių pokyčių įrankis. „Dr. Strangelove” (1964) Stanley Kubrick režisūroje parodijavo šaltojo karo absurdą taip efektyviai, kad paveik viešą nuomonę apie branduolinį ginklavimąsi.
Kodėl šios komedijos išlieka amžinos
Geriausi komedijų kūriniai turi keletą bendrų bruožų. Pirmiausia – jie kalba apie universalius žmogiškuosius išgyvenimus. Nesvarbu, ar tai meilė, draugystė, šeimos santykiai ar karjeros siekiai – geriausios komedijos, kur visi mes galime atpažinti save.
Antra, šie filmai nėra baigia savo misijos tik prajuokinus žiūrovą. Jie turi ką pasakyti apie gyvenimą, apie žmones, apie visuomenę. „Some Like It Hot” kalba apie lytinę tapatybę, „Groundhog Day” – apie asmenybės augimą ir pokyčius, „The Big Lebowski” – apie tai, kad kartais geriausia tiesiog atsipalaiduoti.
Trečia, šie filmai turi nepakartojamus personažus. Ar tai būtų Chaplin bastūnas, ar Woody Allen neurotiškas intelektualas, ar energingasis Jim Carrey – geriausi komedijų personažai lieka mūsų atmintyje ilgam.
Galiausiai komedijoje laikas – tai viskas. Kada pasakyti juokingą repliką, kada padaryti pauzę, kada parodyti veikėjo reakciją – visa tai turi būti preciziškai suplanuota.
Juoko receptas, kuris niekada nepasensta
Peržvelgus šiuos kino komedijų šedevrus, tampa aišku, kad geriausios komedijos – tai ne tik pramogos, bet ir menas, kultūros dokumentai, socialiniai komentarai. Jos atskleidžia mūsų silpnybes ir stiprybes, parodo, kad juoktis iš savęs.
Šiandien, kai turime prieigą prie tūkstančių filmų, verta grįžti prie šių klasikos kūrinių. Jie primena, kad geras humoras niekada nepasensta, o tikra komedija gali būti tokia pat gili ir prasminga kaip bet koks dramos šedevras.
Taigi, kitą kartą ieškodami ko nors pažiūrėti, nepamirškite šių komedijų perliukų. Jie ne tik pagerins jūsų nuotaiką, bet ir parodys, kodėl juokas tikrai yra geriausias vaistas. O jei jau matėte šiuos filmus – žiūrėkite dar kartą. Geros komedijos, kaip ir geras vynas, tik gerėja su laiku.
