Kaliaropė – daržovė, kuri daugeliui skamba egzotiškai, nors iš tikrųjų ji jau šimtmečius auginама Europoje. Šis kryžmažiedžių šeimos augalas, kuris atsirado kryžminant kopūstą su ropėmis, pamažu užkariauja šiuolaikinės virtuvės širdis. Kodėl verta susipažinti su šia neįprasta daržove ir kaip ji gali pakeisti jūsų požiūrį į sveiką mitybą?
Kas yra kaliaropė ir kodėl ji tokia ypatinga
Kaliaropė (Brassica oleracea var. gongylodes) – tai augalas, kurio valgomoji dalis yra storėjantis stiebas. Daugelis žmonių pirmą kartą pamatę šią daržovę nežino, kas tai per keistas darinys – ar tai šaknis, ar kažkoks neįprastas vaisius. Tiesą sakant, kaliaropės valgomoji dalis auga virš žemės paviršiaus ir atrodo kaip apvalus, šiek tiek išgaubtas kamuolys, iš kurio kyšo lapai.
Skonis primena kopūstų šerdies ir ropių mišinį – švelnus, šiek tiek saldus, su lengvu aštriu atspalviu. Tekstūra panaši į ridikėlių, tik šiek tiek minkštesnė. Būtent dėl šio unikalaus skonio ir tekstūros derinio kaliaropė tapo populiari tarp šefų ir sveikos mitybos entuziastų.
Augalas gana atsparus šalčiui, todėl jį galima auginti net vėlyvą rudenį. Lietuvoje kaliaropė dar nėra labai paplitusi, bet ją vis dažniau galima rasti specializuotose parduotuvėse ar užsiauginti savo darže.
Maistinė vertė, kuri stebina
Kaliaropės maistinė sudėtis tikrai nustebins tuos, kurie mano, kad sveikos daržovės būtinai turi būti nuobodžios. 100 gramų kaliaropės turi vos 27 kalorijas, bet kartu suteikia daugybę svarbių maistinių medžiagų.
Vitamino C kiekis kaliaropėje net viršija daugelio citrusinių vaisių rodiklius – 100 gramų porcijoje telpa apie 62 mg šio vitamino, o tai sudaro daugiau nei 60% paros poreikio. Tai reiškia, kad kaliaropė puikiai stiprina imunitetą, ypač šaltuoju metų laiku.
Kalio šioje daržovėje yra apie 350 mg 100 gramų porcijoje, o tai padeda reguliuoti kraujospūdį ir palaikyti širdies sveikatą. Kaliaropė taip pat turtinga skaidulinėmis medžiagomis – apie 3,6 gramų 100 gramų porcijoje, kas gerina virškinimą ir padeda palaikyti normalų cholesterolio kiekį kraujyje.
Negalima pamiršti ir antioksidantų – kaliaropėje gausu gliukozinoliatų, kurie suteikia jai ne tik charakteringą skonį, bet ir padeda kovoti su laisvaisiais radikalais organizme.
Sveikatos nauda, kurią verta žinoti
Reguliarus kaliaropės vartojimas gali atnešti nemažai naudos sveikatai. Pirmiausia, dėl didelio vitamino C kiekio ji puikiai stiprina imunitetą. Tai ypač aktualu rudens ir žiemos metu, kai organizmas kovoja su sezoninio peršalimo virusinėmis infekcijomis.
Kaliaropėje esančios skaidulinės medžiagos ne tik gerina virškinimą, bet ir padeda kontroliuoti cukraus kiekį kraujyje. Tai ypač svarbu diabetu sergantiems žmonėms ar tiems, kurie nori išvengti staigių gliukozės šuolių po valgio.
Kalio dėka kaliaropė padeda reguliuoti kraujospūdį. Šis mineralas yra būtinas normaliam širdies ritmui palaikyti ir skysčių pusiausvyrai organizme. Žmonės, kurie vartoja pakankamai kalio, mažiau rizikuoja susirgti širdies ir kraujagyslių ligomis.
Kryžmažiedžių šeimos daržovės, įskaitant kaliaropę, yra žinomos dėl savo priešvėžinių savybių. Gliukozinolatai, kurie suteikia kaliaropei charakteringą skonį, organizme virsta junginiais, kurie gali padėti apsaugoti nuo tam tikrų vėžio formų.
Kaip rinktis ir saugoti kaliaropę
Renkantis kaliaropę parduotuvėje ar turguje, reikia atkreipti dėmesį į kelis svarbius dalykus. Gera kaliaropė turėtų būti tvirta, be minkštų dėmių ar įtrūkimų. Paviršius turi būti lygus, be gilių įbrėžimų ar pažeidimų.
Dydis irgi svarbus – per didelės kaliaropės gali būti kietos ir skaidulėtos. Idealus dydis yra nuo riešutinio iki teniso kamuoliuko. Lapai, jei jie dar yra, turėtų atrodyti švieži ir žali, be geltonumo ar vytumo ženklų.
Spalva gali būti įvairi – nuo šviesiai žalios iki violetinės. Tai priklauso nuo veislės ir neturi įtakos skoniui ar maistinei vertei. Svarbu, kad spalva būtų vienoda, be dėmių ar netolygumų.
Saugoti kaliaropę reikia šaldytuve, daržovių skyriuje. Jei lapai dar yra, juos geriau nukirpti, paliekant tik kelis centimetrus stiebo. Taip kaliaropė išliks šviežia iki 2-3 savaičių. Lapus galima panaudoti salotoms ar troškinti kaip špinatą.
Ruošimo būdai ir kulinariniai patarimai
Kaliaropę galima ruošti daugybe būdų, ir kiekvienas atskleidžia skirtingus jos skonio atspalvius. Pirmiausia reikia gerai nulupti odą – ji gali būti gana stora ir kieta. Naudokite aštrų peilį ar daržovių skustuką.
Žalią kaliaropę galima tarkuoti salotoms. Ji puikiai dera su morkomis, kopūstais, obuoliais. Pagardintas citrinų sultimis ir alyvuogių aliejumi, toks mišinys tampa puikiu šviežių vitaminų šaltiniu.
Virta kaliaropė įgyja švelnesni skonį. Ją galima virti kaip bulves – supjaustytą kubeliais užpilti vandeniu ir virti 15-20 minučių, kol taps minkšta. Išvirta kaliaropė puikiai tinka tyrėms, košėms ar kaip garnyras prie mėsos.
Kepta kaliaropė atskleidžia saldžius skonio atspalvius. Supjaustykite ją griežinėliais, pašlakstykite alyvuogių aliejumi, pabarstykite druska ir kepkite orkaitėje 200°C temperatūroje 25-30 minučių. Galima pridėti kitų šaknų daržovių – morkų, burokėlių, pastarnokų.
Troškinta kaliaropė puikiai dera su kitomis daržovėmis. Ją galima pridėti į troškinius, sriubas ar daržovių mišinius. Troškinimo metu ji gerai įsigeria kitų ingredientų skonius.
Receptai ir idėjos kasdienei virtuvei
Kaliaropės ir obuolių salotos – tai puikus būdas pirmą kartą paragauti šios daržovės. Sutarkuokite vieną vidutinio dydžio kaliaropę ir vieną obuolį stambia tarka. Pridėkite šaukštą citrinų sulčių, šaukštą alyvuogių aliejaus, šiek tiek medaus ir smulkintų graikinių riešutų. Pagardinkit druska ir pipirais.
Kaliaropės sriuba – šiltas ir sotus patiekalas šaltam sezonui. Supjaustykite kubeliais kaliaropę, morkas, svogūnus ir bulves. Pakepinkite svogūnus aliejuje, pridėkite kitas daržoves ir užpilkite daržovių ar vištienos sultinio. Virkite 20-25 minutes, kol daržovės suminkštės. Galima sutrinti blenderiu iki vientisos masės arba palikti su gabalėliais.
Kepti kaliaropės traškučiai – sveika alternatyva bulvių traškučiams. Supjaustykite kaliaropę plonais griežinėliais, pašlakstykite alyvuogių aliejumi, pabarstykite druska ir kepkite orkaitėje 180°C temperatūroje 20-25 minutes, kol taps auksiniai ir traškūs.
Kaliaropės ir mėsos troškinys – sotus pagrindinis patiekalas. Supjaustykite kaliaropę stambiais gabalais, pakepinkite mėsą, pridėkite daržoves ir troškinkite lėtai 1-1,5 valandos. Kaliaropė puikiai sugeria mėsos skonius ir tampa labai aromatingą.
Auginimas savo darže
Kaliaropė – gana nesudėtinga daržovė auginimui. Ji mėgsta vėsesnį orą, todėl Lietuvos klimatas jai puikiai tinka. Sėti galima anksti pavasarį arba vasaros viduryje rudens derliui.
Dirvožemis turėtų būti gerai drenuotas, turtingas organinėmis medžiagomis. Kaliaropė mėgsta šiek tiek šarminę dirvos reakciją, todėl rūgščią dirvą reikia kalkinti. Sėjant reikia palaikyti 30-40 cm atstumą tarp augalų.
Laistyti reikia reguliariai, bet ne per daug – perteklius drėgmės gali sukelti šaknų puvimą. Kaliaropė auga gana greitai – nuo sėjimo iki derliaus praeina 8-10 savaičių.
Derliaus metas priklauso nuo sėjimo laiko. Pavasarį pasėtą kaliaropę galima skinti birželio-liepos mėnesiais, o vasarą pasėtą – rugsėjo-spalio mėnesiais. Svarbu neskinti per vėlai, nes kaliaropė gali tapti kieta ir porėta.
Kodėl kaliaropė – tai ateities daržovė
Kaliaropė puikiai atskleidžia, kaip viena nedidelė daržovė gali pakeisti požiūrį į sveiką mitybą. Ji jungia puikų skonį su išskirtine maistine verte, universalumą virtuvėje su paprastumu auginant.
Šiuolaikiniame pasaulyje, kai ieškome sveikų, bet skanių alternatyvų, kaliaropė siūlo puikų sprendimą. Ji gali pakeisti bulves, morkas ar kitas įprastas daržoves, suteikdama patiekalams naują skonį ir daugiau maistinių medžiagų.
Klimato kaitos kontekste kaliaropė taip pat yra perspektyvi – ji auga vėsesniame ore, nereikalauja daug vandens ir gali būti auginаma net šiaurės regionuose. Tai reiškia, kad ateityje ji gali tapti dar svarbesniu maisto šaltiniu.
Jei dar neragavote kaliaropės, tikrai verta išbandyti. Pradėkite nuo paprastų receptų – salotų ar virtos kaliaropės. Palaipsniui eksperimentuokite su skirtingais ruošimo būdais. Greičiausiai pastebėsite, kad ši neįprasta daržovė gali tapti nuolatiniu jūsų virtuvės gyventoju ir paįvairinti kasdieninę mitybą sveikais ir skaniais patiekalais.
