Kūdikio viduriavimas – viena iš tų temų, kurios gali išvesti iš pusiausvyros net patyrusiuosius tėvus. Vieną dieną mažylis šypsosi ir žaidžia, o kitą – staiga prasideda neramios naktys su dažnais sauskelnių keitimais. Bet kada tikrai reikia pradėti nerimauti?
Pirmiausia – giliai įkvėpkite. Ne kiekvienas viduriavimas yra pavojingas. Kūdikių virškinimo sistema dar tik formuojasi, todėl šiek tiek chaoso čia visai normalus reiškinys. Tačiau yra keletas ženklų, kurie turėtų priversti jus imtis veiksmų.
Kas iš tiesų yra viduriavimas kūdikiui?
Štai kur prasideda pirmasis sunkumas – atskirti normalų kūdikio išmatų pobūdį nuo tikro viduriavimo. Jei jūsų mažylis maitinamas krūtimi, jo išmatos natūraliai bus skystesnės, geltonos spalvos ir gali pasirodyti po kiekvieno maitinimo. Tai visiškai normalu!
Tikras viduriavimas pasižymi staigiu išmatų konsistencijos pasikeitimu – jos tampa daug skystesnės nei įprastai, dažnai vandeningos, kartais su gleivėmis ar netgi krauju. Kvapas taip pat keičiasi – tampa aštresnis, kartais rūgštus.
Ypač atkreipkite dėmesį, jei:
- Išmatos staiga tapo daug skystesnės nei įprastai
- Padažnėjo tuštinimosi dažnumas (daugiau nei 2-3 kartus per dieną nei įprastai)
- Pasikeitė spalva – tapo žalsvos, pilkos ar su kraujo priemaišomis
- Kvapas tapo neįprastai aštrus ar nemalonus
Dehidratacija – didžiausias priešas
Štai čia ir slypi pagrindinis pavojus. Kūdikiai labai greitai praranda skysčius, o jų maži kūneliai neturi didelių atsargų. Dehidratacija gali išsivystyti per kelias valandas, todėl būtina mokėti atpažinti jos požymius.
Dehidratacijos ženklai, kurie turėtų jus priversti skambinti gydytojui:
- Sausas burnos gleivinės ir liežuvis
- Įdubusios akys
- Mažiau ašarų verkiant
- Retesnis šlapinimasis (sauskelnes keičiate rečiau nei įprastai)
- Įdubusi fontanelė (minkštoji galvos viršūnės dalis)
- Letargija, mieguistumas
- Šalta, dėmėta oda
Jei pastebėjote bent kelis iš šių ženklų – nedelsdami kreipkitės į gydytoją. Dehidratacija kūdikiams nėra juokai.
Kada skambinti gydytojui nedelsiant
Yra situacijų, kai svarstymai „gal pereis savaime” gali būti pavojingi. Štai atvejai, kai reikia nedelsiant kreiptis į medikus:
Skubiai į ligoninę arba skambinkite 112:
- Kūdikis jaunesnis nei 3 mėnesiai ir turi karščiavimą (38°C ar aukštesnę temperatūrą)
- Išmatose matomas kraujas ar jos juodos spalvos
- Stiprus vėmimas kartu su viduriavimu
- Kūdikis atsisako gerti ir atrodo labai silpnas
- Stiprūs pilvo skausmai (kūdikis verkia, traukia kojytes prie pilvo)
- Odos spalva keičiasi – darosi pilka ar melsva
Skambinkite šeimos gydytojui tą pačią dieną:
- Viduriavimas tęsiasi ilgiau nei 24 valandas
- Karščiavimas vyresniems nei 3 mėnesių kūdikiams
- Pastebimi dehidratacijos ženklai
- Kūdikis neįprastai mieguistas ar dirglus
- Išmatos turi stiprų, neįprastą kvapą
Pirmoji pagalba namuose
Kol laukiate gydytojo konsultacijos ar jei situacija neatrodo kritinė, galite imtis kelių veiksmų namuose. Pagrindinis tikslas – išvengti dehidratacijos ir palengvinti kūdikio būklę.
Jei maitinate krūtimi: Tęskite maitinimą krūtimi, net dažniau nei įprastai. Motinos pienas yra geriausias skysčių šaltinis ir padeda atkurti žarnyno mikroflorą. Nemažinkite maitinimo dažnumo – priešingai, siūlykite krūtį dažniau.
Jei maitinate mišiniu: Tęskite įprastą maitinimą, bet galbūt šiek tiek sumažinkite porcijas ir padidinkite dažnumą. Jei gydytojas nerekomenduoja kitaip, neskieskite mišinio labiau nei įprastai.
Rehidratacijos tirpalai: Vaikams vyresniems nei 6 mėnesiai gydytojas gali rekomenduoti specialius rehidratacijos tirpalus. Niekada neduokite jų be gydytojo rekomendacijos jaunesniems kūdikiams!
Ko tikrai nedaryti
Kartais tėvų noras padėti gali pakenkti. Štai keletas dalykų, kurių tikrai reikėtų vengti:
Neduokite vandens: Skamba keistai, bet paprastas vanduo gali būti pavojingas mažiems kūdikiams. Jis gali sutrikdyti elektrolitų pusiausvyrą organizme.
Nevartokite suaugusiųjų vaistų: Jokie suaugusiųjų viduriavimo vaistai nėra tinkami kūdikiams. Net tie, kurie atrodo „natūralūs”.
Neduokite sulčių ar gazuotų gėrimų: Jie gali tik pabloginti viduriavimą dėl didelio cukraus kiekio.
Nenutraukite maitinimo: Senas patarimas „išbadauti viduriavimą” kūdikiams netinka. Jiems reikia maistinių medžiagų atsigavimui.
Prevencijos galimybės
Nors ne visų viduriavimo atvejų galima išvengti, keletas paprastų veiksmų gali sumažinti riziką:
Higienos taisyklės: Plaukite rankas prieš kiekvieną maitinimą, sterilizuokite buteliukus ir čiulptukus. Tai ypač svarbu, jei namuose yra sergančių šeimos narių.
Atsargiai su naujais produktais: Jei jau pradėjote papildomą maitinimą, naujus produktus įveskite po vieną ir stebėkite reakciją.
Probiotikai: Kai kurie tyrimai rodo, kad probiotikai gali padėti išlaikyti sveiką žarnyno mikroflorą, bet visada pasitarkite su gydytoju prieš juos duodami.
Atsigavimas ir grįžimas prie normalaus ritmo
Kai blogiausias laikotarpis praeina, svarbu kantriai grįžti prie įprasto režimo. Kūdikio virškinimo sistemai reikia laiko atsigauti.
Pirmiausia atkreipkite dėmesį į kūdikio bendrą savijautą – ar jis vėl aktyvus, ar šypsosi, ar normaliai miega. Išmatų konsistencija gali normalizuotis palaipsniui per kelias dienas.
Jei maitinate mišiniu, gydytojas gali rekomenduoti laikinai pereiti prie specialaus, lengviau virškinamo mišinio. Krūtimi maitinančios mamos gali pastebėti, kad tam tikri jų vartojami produktai (pieno produktai, aštrūs maisto produktai) gali paveikti kūdikio virškinimą.
Kada tikrai nereikia nerimauti: Jei kūdikis aktyvus, gerai geria, šlapinasi reguliariai ir bendrai atrodo gerai, net jei išmatos dar šiek tiek skystesnės – greičiausiai viskas grįš į normalų ritmą per kelias dienas.
Tėvystės išmintis: pasitikėjimas instinktu ir sveiku protu
Galiausiai, būdami tėvais, jūs geriausiai pažįstate savo kūdikį. Jei kažkas atrodo ne taip – net jei negalite tiksliai paaiškinti, kas – pasitikėkite savo instinktu. Geriau kartą per daug pasitarti su gydytoju, nei praleisti svarbų signalą.
Viduriavimas kūdikiams dažniausiai būna trumpalaikis ir nepavojingas reiškinys. Tačiau greitai kintanti situacija ir maži kūdikių kūneliai reikalauja budrumo. Svarbiausias dalykas – išlikti ramiam ir budriam, mokėti atpažinti pavojaus ženklus ir žinoti, kada kreiptis pagalbos.
Atminkite: jūs ne vieni šioje kelionėje. Šeimos gydytojas, pediatras, net patyrę draugai tėvai – visi jie gali būti puikūs patarėjai. O svarbiausia – kiekvienas kūdikis yra skirtingas, todėl tai, kas normalu vienam, gali būti neįprasta kitam. Mokykitės pažinti savo mažylį ir greitai suprasite, kada tikrai verta nerimauti, o kada – tiesiog kantriai laukti, kol viskas grįš į vėžes.
