Nėštumas – tai laikas, kupinas džiaugsmo ir lūkesčių, tačiau kartu ir nerimo bei baimių. Kiekviena būsimoji mama nori žinoti, kada jos kūdikis yra saugiausias, o kada reikia būti ypač atsargiai. Nors kiekviena nėštumo savaitė yra svarbi, kai kurios iš jų išsiskiria didesne rizika komplikacijoms ar netektims.
Medicinos statistika rodo, kad tam tikri nėštumo periodai reikalauja didesnio dėmesio ir atsargumo. Supratimas apie šiuos kritinius laikotarpius gali padėti būsimosioms mamoms geriau pasirūpinti savimi ir savo kūdikiu.
Pirmojo trimestro pavojai: kai viskas tik prasideda
Pirmosios 12 nėštumo savaičių laikomos vienu iš rizikingiausių periodų. Būtent šiuo metu įvyksta daugiausiai spontaniškų persileidimų – statistiškai apie 80 procentų visų nėštumo netekčių.
Ypač kritinės yra 6-8 nėštumo savaitės. Šiuo laikotarpiu formuojasi pagrindiniai vaisiaus organai, o hormonų lygis dar nestabilus. Daugelis moterų šiuo metu dar net nežino esančios nėščios, todėl gali vartoti vaistus, alkoholį ar kitaip neatsargiai elgtis.
Pirmojo trimestro metu ypač svarbu:
- Vengti alkoholio, rūkymo ir narkotikų
- Atsargiai elgtis su vaistais – vartoti tik gydytojo paskirtus
- Imti folato rūgštį (bent 400 mcg per dieną)
- Vengti karščiavimo ir infekcijų
- Riboti kofeino vartojimą
Antrojo trimestro staigmenos
Nors antrasis trimestras dažnai vadinamas „auksiniu” nėštumo laikotarpiu, jis taip pat turi savo pavojų zonas. 18-24 savaitės yra kritinės dėl galimų chromosomų anomalijų nustatymo ir ankstyvo gimdymo rizikos.
Būtent šiuo laikotarpiu atliekamas detalus ultragarso tyrimas, kuris gali atskleisti rimtų vystymosi sutrikimų. Nors tai ir nėra tiesioginis pavojus, tačiau tokios žinios gali reikšti sunkius sprendimus būsimiesiems tėvams.
Antrojo trimestro pabaigoje, apie 24-26 savaitę, prasideda vadinamasis „gyvybingumo” periodas. Kūdikiai, gimę šiuo metu, jau turi šansų išgyventi, tačiau jiems gresia rimtos sveikatos problemos. Todėl bet kokie ankstyvų gimdymų požymiai reikalauja nedelsiant medicinos pagalbos.
Trečiojo trimestro iššūkiai
Paskutinis nėštumo trimestras atneša naujų rizikų. 28-32 savaitės yra pavojingos dėl galimos preeklampsijos vystymosi – būklės, kuri gali būti mirtina ir mamai, ir kūdikiui.
Preeklampsijos požymiai:
- Staigus aukšto kraujospūdžio šuolis
- Baltymo aptikimas šlapime
- Stiprūs galvos skausmai
- Regėjimo sutrikimai
- Staigus svorio prieaugis dėl patinimų
34-37 savaitės taip pat reikalauja dėmesio. Nors kūdikiai, gimę šiuo laikotarpiu, paprastai išgyvena be rimtų komplikacijų, jie vis dar laikomi neišnešiotais ir gali susidurti su kvėpavimo, maitinimo ar termoreguliacijos problemomis.
Kritiniai 40+ momentai
Daugelis mano, kad peržengus 40 savaičių ribą, pavojus sumažėja, tačiau tai ne visada tiesa. Nėštumai, trunkantys ilgiau nei 42 savaitės, kelia rimtų susirūpinimų.
Peržengtos nėštumo rizikos:
- Placenta pradeda blogiau funkcionuoti
- Vaisiavandžių kiekis gali sumažėti
- Kūdikis gali augti per didelis, apsunkinant gimdymą
- Didėja mirties gimimo metu rizika
Dėl šių priežasčių daugelis gydytojų rekomenduoja stimuliuoti gimdymą 41-42 savaitę, nepalaukiant natūralaus proceso.
Individualūs rizikos faktoriai
Ne visos nėščiosios susiduria su vienoda rizika. Tam tikri faktoriai gali padidinti pavojų bet kuriuo nėštumo etapu:
Amžius – moterys, jaunesnės nei 20 ar vyresnės nei 35 metų, patenka į didesnės rizikos grupę. Po 40 metų rizika dar labiau išauga.
Lėtinės ligos – diabetas, hipertenzija, autoimuninės ligos ar širdies problemos reikalauja nuolatinio stebėjimo ir specialaus gydymo.
Ankstesni nėštumai – jei anksčiau buvo komplikacijų, persileidimų ar ankstyvų gimdymų, rizika kartojasi ir būsimuose nėštumuose.
Gyvenimo būdas – rūkymas, alkoholio vartojimas, narkotikai, nepakankamas maitinimas ar stresas gali pavojingai paveikti bet kuriuo nėštumo etapu.
Kada skambinti gydytojui
Svarbu žinoti, kada normalūs nėštumo simptomai virsta pavojaus signalais. Nedelsiant kreipkitės į medikus, jei patiriate:
- Stiprius pilvo skausmus ar spazmus
- Kraujavimą (bet kokio intensyvumo)
- Stiprius galvos skausmus su regėjimo sutrikimais
- Nuolatinį vėmimą, trukdantį išlaikyti maistą ar skysčius
- Aukštą temperatūrą (virš 38°C)
- Staigų stiprų patinimą
- Vaisiaus judesių sumažėjimą ar išnykimą
Geriau perperėti ir kreiptis pagalbos, nei rizikuoti savo ir kūdikio sveikata.
Praktiniai patarimai saugumui užtikrinti
Nors kai kurių rizikų išvengti neįmanoma, daugelį jų galima sumažinti:
Reguliarūs vizitai pas gydytoją – laikykitės nustatyto grafikų ir neleiskite praleisti svarbių tyrimų. Ankstyvasis problemų nustatymas dažnai leidžia jas sėkmingai išspręsti.
Sveika mityba – valgykite įvairiai, gaukite pakankamai baltymų, vitaminų ir mineralų. Ypač svarbu geležis, kalcis ir folato rūgštis.
Fizinis aktyvumas – jei nėra medicininių kontraindikacijų, lengvas fizinis aktyvumas naudingas ir mamai, ir kūdikiui. Tačiau vengkite kontaktinių sportų ar veiklos su griuvimo rizika.
Streso valdymas – lėtinis stresas gali neigiamai paveikti nėštumą. Ieškokite sveikatai nekenksminių būdų atsipalaiduoti – meditacijos, lengvos jogos, muzikos klausymo.
Pakankami miego – stenkitės miegoti 7-9 valandas per naktį. Nėštumo metu organizmas dirba intensyviau ir reikalauja daugiau poilsio.
Kai baimė tampa draugė, o ne priešė
Žinojimas apie galimas rizikas neturėtų virsti nuolatiniu nerimu. Statistika rodo, kad dauguma nėštumų baigiasi sėkmingai – sveikų kūdikių gimimu. Šiuolaikinė medicina gali išspręsti daugelį komplikacijų, jei jos nustatomas laiku.
Svarbu rasti pusiausvyrą tarp atsargumo ir normalaus gyvenimo. Per didelis nerimas gali pakenkti tiek mamai, tiek kūdikiui. Pasitikėkite savo kūnu, gydytojais ir šiuolaikine medicina.
Atminkite, kad kiekvienas nėštumas yra individualus. Tai, kas pavojinga vienai moteriai, nebūtinai kelia grėsmę kitai. Svarbiausias patarimas – palaikykite artimą ryšį su savo gydytoju, klausykite savo kūno signalų ir nepamirškite, kad nėštumas yra natūralus procesas, kurį moterys sėkmingai išgyvena jau tūkstantmečius.
