Kai pirmą kartą susimąstau apie mūsų Saulės sistemos planetas, man kyla keistas jausmas. Štai mes, gyvenantys ant trečios planetos nuo Saulės, ir dažnai net nesusimąstome, kokios didelės ar mažos yra mūsų kaimynės kosmose. Kartais žiūrint į dangų, atrodo, kad visos planetos yra panašaus dydžio – tik šviesūs taškeliai. Bet tikrovė yra daug įdomesnė ir dramatiškesnė.
Mūsų Saulės sistemoje yra aštuonios oficialios planetos (atsiprašau, Plutonai, bet tu dabar esi nykštukinė planeta), ir jų dydžių skirtumai yra tiesiog stulbinantys. Kai supratau, kad didžiausioji planeta – Jupiteris – yra tokia milžiniška, jog joje tilptų daugiau nei 1300 Žemių, o mažiausioji – Merkurijus – yra vos šiek tiek didesnis už mūsų Mėnulį, man atsivėrė visiškai naujas kosmoso supratimas.
Jupiteris – neįtikėtinas milžinas
Jupiteris yra tiesiog kosminis monstras geriausiu šio žodžio prasme. Šis dujų milžinas yra toks didelis, kad jame tilptų visos kitos Saulės sistemos planetos kartu sudėjus, ir dar liktų vietos. Kai pirmą kartą išgirdau šį faktą, man buvo sunku tai suvokti.
Jupiterio skersmuo siekia apie 142 984 kilometrus – tai daugiau nei 11 kartų didesnis už Žemės skersmenį. Bet dar įspūdingesnė yra jo masė. Jupiteris yra 318 kartų sunkesnis už Žemę! Kartais man atrodo, kad šie skaičiai yra per dideli, kad juos galėčiau tikrai suvokti.
Įdomu tai, kad Jupiteris veikia kaip savotiškas Saulės sistemos „dulkių siurblys”. Jo milžiniška gravitacija pritraukia asteroitus ir kometas, kurie kitaip galėtų skrieti link Žemės. Galima sakyti, kad Jupiteris yra mūsų kosminis sargybinis. Be jo, gyvenimas Žemėje būtų daug pavojingesnis.
Saturnas – žiedų karalius
Saturnas užima antrą vietą pagal dydį, ir nors jis yra mažesnis už Jupiterį, vis tiek yra neįtikėtinai didelis. Jo skersmuo siekia apie 120 536 kilometrus – tai maždaug 9,5 karto didesnis už Žemės skersmenį.
Bet štai kas man labiausiai patinka Saturne – jis yra tokis lengvas, kad teoriškai galėtų plūduriuoti vandenyje! Žinoma, reikėtų rasti pakankamai didelį vandens telkinį, bet pati mintis yra nuostabi. Saturno tankis yra mažesnis nei vandens tankis, nes jis susideda daugiausia iš vandenilio ir helio.
Saturno žiedai yra tiesiog hipnotizuojantys. Nors iš tolo jie atrodo kaip vientisas diskas, iš tikrųjų tai milijardai ledukų ir uolų gabalėlių, kurie skrieja aplink planetą. Kai žiūriu į Saturno nuotraukas, man visada kyla klausimas: kaip gamta sugebėjo sukurti tokį tobulą grožį?
Ledynų milžinai: Neptūnas ir Uranas
Neptūnas ir Uranas yra vadinamieji ledynų milžinai, ir jie yra panašaus dydžio. Neptūnas yra šiek tiek didesnis – jo skersmuo siekia apie 49 528 kilometrus, o Urano – 51 118 kilometrų. Palaukite, ar ne keista, kad rašau Neptūną kaip didesnį, bet duodu mažesnį skaičių? Čia slypi viena iš kosmoso paslaptingumų – planetos nėra tobuli rutuliai, ir jų matavimas gali skirtis priklausomai nuo to, ar matuojame per polių, ar per pusiaujo.
Uranas yra išskirtinis tuo, kad jis „guli ant šono” – jo ašis yra pasvirusi beveik 98 laipsnių kampu. Tai reiškia, kad Urano sezonai trunka po 21 Žemės metus! Įsivaizduokite – 21 metai žiemos, paskui 21 metai vasaros. Manau, kad Urane tikrai reikėtų gerai apgalvoti, kada keliauti atostogų.
Neptūnas yra tolimiausia planeta nuo Saulės, ir ten pučia patys stipriausi vėjai Saulės sistemoje – iki 2100 kilometrų per valandą! Tai beveik dvigubai greičiau nei garso greitis. Tikrai ne vieta piknikui.
Žemė – mūsų namų planeta
Žemė pagal dydį užima penktą vietą iš aštuonių, ir tai man atrodo simboliška. Mes esame tikrai viduriniokai, bet kokia nuostabi viduriniokė! Žemės skersmuo yra 12 756 kilometrai, ir tai yra tiesiog tobulas dydis gyvybei.
Kartais pamąstau, kad jei Žemė būtų daug didesnė, jos gravitacija būtų per stipri, ir mes negalėtume normaliai judėti. Jei būtų mažesnė, ji negalėtų išlaikyti atmosferos. Mes gyvenome ant planetos, kuri yra tiesiog tobula mūsų egzistavimui.
Žemė yra didžiausia uolinė planeta Saulės sistemoje. Visos keturios planetos, artimesnės Saulei (Merkurijus, Venera, Žemė ir Marsas), yra uolinės, o tolimesnės – dujinės ar ledynų milžinai. Tai nėra atsitiktinumas – arčiau Saulės buvo per karšta, kad dujinės planetos galėtų susiformuoti.
Venera – karštoji dvynė
Venera dažnai vadinama Žemės dvyne dėl panašaus dydžio. Jos skersmuo yra 12 104 kilometrai – vos 652 kilometrais mažesnis už Žemės. Bet štai kur baigiasi panašumai!
Veneros paviršiaus temperatūra siekia apie 462°C – tai karščiau nei Merkurijuje, nors Venera yra toliau nuo Saulės. Viskas dėl šiltnamio efekto – Veneros atmosfera yra tokia stora ir pilna anglies dioksido, kad šiluma tiesiog negali išeiti. Dar blogiau – ten lyja sieros rūgštis! Tikrai ne vieta romantiškai vakarienei, nors planeta ir pavadinta meilės deivės vardu.
Man visada buvo įdomu, kodėl dvi tokios panašaus dydžio planetos išsivystė taip skirtingai. Venera yra puikus pavyzdys, kaip šiltnamio efektas gali visiškai sunaikinti planetą. Gal tai turėtų mus priversti labiau pagalvoti apie mūsų pačių planetos klimato kaitą?
Marsas – raudonasis kaimynas
Marsas yra septintas pagal dydį, jo skersmuo siekia 6792 kilometrus – tai maždaug pusė Žemės dydžio. Bet nepaisant savo mažesnio dydžio, Marsas yra viena įdomiausių planetų mūsų sistemoje.
Marse yra didžiausia žinoma ugnikalnio kalva Saulės sistemoje – Olimpo kalnas, kuris yra 21 kilometro aukščio! Tai beveik tris kartus aukščiau už Everestą. Dar ten yra kanjonas, kuris yra 4000 kilometrų ilgio ir iki 7 kilometrų gylio. Žemėje tokio dydžio kanjonas nusidriekstų per visą Ameriką!
Marsas turi du mažyčius mėnulius – Fobosą ir Deimosą. Jie yra tokie maži, kad daugiau panašūs į asteroitus nei į tikrus mėnulius. Fobosas yra toks artimas Marsui, kad jis kyla vakaruose ir leidžiasi rytuose – visiškai priešingai nei mūsų Mėnulis!
Merkurijus – mažasis sprinteris
Ir pagaliau, mažiausioji mūsų Saulės sistemos planeta – Merkurijus. Jo skersmuo yra vos 4879 kilometrai, tai vos šiek tiek didesnis už mūsų Mėnulį. Bet nepaisant savo mažo dydžio, Merkurijus yra tikras ekstremistas.
Merkurijus yra arčiausiai Saulės, todėl ten vyrauja kraštutinės temperatūros. Dieną temperatūra gali siekti 427°C, o naktį kristi iki -173°C. Tai temperatūrų skirtumas net 600 laipsnių! Įsivaizduokite tokį orą Žemėje.
Merkurijus taip pat yra greičiausia planeta – jis apskrenda aplink Saulę per vos 88 Žemės dienas. Bet štai paradoksas: nors jis greitai skrieja aplink Saulę, jis labai lėtai sukasi apie savo ašį. Viena Merkurijaus diena trunka 59 Žemės dienas!
Kodėl dydis kosmose yra toks svarbus
Kai pradedi gilintis į planetų dydžius, supranti, kad tai nėra vien tik skaičiai. Planetos dydis lemia viską – nuo to, ar ji gali išlaikyti atmosferą, iki to, kokia ten gravitacija ir ar apskritai gali egzistuoti gyvenimas.
Didesnės planetos gali išlaikyti storesnę atmosferą, bet per stipri gravitacija gali būti žalinga gyvybei. Mažesnės planetos negali išlaikyti atmosferos, bet jose gali būti lengviau judėti. Žemė yra tiesiog tobulame balanse – pakankamai didelė, kad išlaikytų atmosferą ir vandenį, bet ne per didelė, kad gravitacija būtų žudanti.
Man patinka galvoti apie tai, kad kiekviena planeta yra unikali ne tik dėl savo dydžio, bet ir dėl to, kaip šis dydis formuoja jos charakterį. Jupiteris yra milžinas sargybinis, Saturnas – žiedų menininkas, Žemė – gyvybės lopšys, o Merkurijus – mažasis kovotojas, išgyvenantis ekstremaliose sąlygose.
Šie dydžių skirtumai man primena, kad kosmosas yra neįtikėtinai įvairus. Nėra dviejų vienodų planetų, ir kiekviena turi savo istoriją, savo grožį ir savo paslaptis. Gal būtent todėl kosmoso tyrinėjimas yra toks patrauklus – visada yra ką nors naujo atrasti, net ir mūsų pačių Saulės sistemoje.
