Stafilokokai – tai bakterijos, kurios gyvena ant mūsų odos ir gleivinių jau nuo pat gimimo. Dažniausiai jos yra nepavojingos, tačiau kai kuriomis aplinkybėmis gali sukelti rimtų infekcijų. Šios bakterijos yra ypač klastingos, nes gali išgyventi nepalankiomis sąlygomis ir greitai prisitaikyti prie antibiotikų.
Stafilokokų infekcijos paveiks beveik kiekvieną žmogų bent kartą per gyvenimą. Nuo nedidelių odos pažeidimų iki gyvybei pavojingų kraujo užkrėtimų – šių bakterijų sukeliamų ligų spektras yra itin platus. Svarbu mokėti laiku atpažinti simptomus ir žinoti, kada reikia skubiai kreiptis į gydytoją.
Kas yra stafilokokai ir kur jie slypi
Staphylococcus aureus – tai pats pavojingiausias stafilokokų tipas, kuris gali sukelti rimčiausias infekcijas. Šios bakterijos mėgsta šiltą, drėgną aplinką, todėl dažniausiai jos gyvena nosies ertmėse, pažastų srityje, kirkšnyse ir kitose kūno vietose, kur susikaupia drėgmė.
Apie 30 procentų žmonių yra stafilokokų nešiotojai – tai reiškia, kad bakterijos gyvena jų organizme, bet nesukelia jokių simptomų. Problema kyla tada, kai šios bakterijos patenka į žaizdas, susilpnėja imunitetas arba susidaro palankios sąlygos jų dauginimui.
Stafilokokai yra ypač paplitę ligoninėse, sporto klubuose, mokyklose ir kitose vietose, kur daug žmonių naudojasi bendromis patalpomis. Bakterijos gali išgyventi ant paviršių kelias valandas ar net dienas, todėl lengvai plinta per užterštus daiktus.
Kaip atpažinti stafilokokų infekcijos požymius
Stafilokokų infekcijos simptomai labai priklauso nuo to, kuri kūno dalis yra pažeista. Odos infekcijos paprastai prasideda nuo nedidelio paraudimo, kuris greitai virsta skausmingu mazgeliu su pūliais.
Dažniausi odos stafilokokų infekcijos požymiai:
- Raudoni, skausmingi mazgeliai su baltu ar geltonų pūlių centru
- Odos srities karštis ir patinimas
- Skausmas, kuris stiprėja palietus
- Kartais – karščiavimas ir bendras silpnumas
Jei infekcija paveiks gilesnius audinius, gali atsirasti cellulitis – tai rimta odos ir poodinio audinio infekcija. Tokiu atveju oda tampa labai raudona, karšta, patinusi ir skausminga. Dažnai atsiranda raudonos juostelės, kurios driekiasi nuo užkrėtimo vietos link limfmazgių.
Ypač pavojingos yra sisteminės stafilokokų infekcijos, kai bakterijos patenka į kraują. Tuomet gali atsirasti aukštas karščiavimas, šaltkrėtis, sumažėjęs kraujospūdis ir sąmonės sutrikimas. Tai yra skubi medicininė būklė, reikalaujanti nedelsiant hospitalizacijos.
Kada stafilokokai tampa ypač pavojingi
MRSA (methicillin-resistant Staphylococcus aureus) – tai stafilokokų atmaina, kuri yra atspari daugeliui antibiotikų. Šios bakterijos yra ypač problemiškos ligoninėse, kur jos gali sukelti sunkiai gydomus užkrėtimus.
Didžiausią riziką užsikrėsti MRSA turi:
- Hospitalizuoti pacientai, ypač intensyviosios terapijos skyriuose
- Žmonės su nusilpusiu imunitetu
- Pacientai su chroniškomis žaizdomis ar kateteriais
- Sportininkai, kurie naudojasi bendromis dušo patalpomis
MRSA infekcijos gali sukelti nekrozinį fasciitą – tai greitai plintanti infekcija, kuri naikina minkštuosius audinius. Tokia būklė reikalauja skubaus chirurginio gydymo ir intensyvios antibiotikų terapijos.
Kita pavojinga komplikacija – stafilokokų toksinio šoko sindromas. Jis atsiranda, kai bakterijos išskiria toksinų, kurie paveiks visą organizmą. Šis sindromas gali sukelti organų nepakankamumą ir net mirtį, jei laiku nepradėtas gydymas.
Gydymo metodai ir antibiotikų pasirinkimas
Stafilokokų infekcijų gydymas priklauso nuo jų sunkumo ir bakterijų atsparumo antibiotikams. Lengvos odos infekcijos kartais gali praeiti savaime arba gydant tik vietiniais antiseptikais.
Dažniausiai naudojami antibiotikai:
- Flukloksacilinas – pirmojo pasirinkimo vaistas paprastoms stafilokokų infekcijoms
- Klindamicinas – tinka žmonėms, alergiškiems penicilino grupės antibiotikams
- Vankomicinas – naudojamas MRSA infekcijoms gydyti
- Linezolidas – naujesnis vaistas, veiksmingas prieš atsparų stafilokoką
Svarbu suprasti, kad antibiotikų kursą būtina baigti iki galo, net jei simptomai pranyko anksčiau. Neužbaigtas gydymas gali sukelti bakterijų atsparumą ir infekcijos atsinaujinimą.
Kai kuriais atvejais reikalingas chirurginis gydymas – audinių pašalinimas. Tai ypač aktualu, kai infekcija paveiks gilius audinius.
Praktiniai patarimai apsisaugojimui
Stafilokokų infekcijų prevencija prasideda nuo paprastų higienos taisyklių laikymosi. Reguliarus rankų plovimas muilu ir vandeniu bent 20 sekundžių yra efektyviausias būdas išvengti užkrėtimo.
Kasdienės apsaugos priemonės:
- Naudokite alkoholio pagrindu pagamintą rankų dezinfekcinį priemonę, kai nėra galimybės nusiplauti rankų
- Nedalinskitės asmeniniais daiktais – rankšluosčiais, skutimosi priemonėmis, kosmetikos produktais
- Reguliariai keiskite patalynę ir drabužius, ypač po fizinio aktyvumo
- Nedelsiant tvarkykite žaizdas – išvalykite, dezinfekuokite ir užklijuokite pleistru
Sporto klubuose ir viešose vietose būkite ypač atsargūs. Visada naudokite asmeninius rankšluosčius, dėvėkite šlepetes dušo kabinose ir ant suolų padėkite rankšluostį. Po treniruotės kuo greičiau nusiprauškite ir pasikeiskite drabužius.
Jei šeimoje kas nors serga stafilokokų infekcija, reguliariai dezinfekuokite paviršius, ypač vonios kambaryje ir virtuvėje. Sergantis žmogus turėtų naudoti atskirus rankšluosčius ir patalynę.
Rizikos grupės ir ypatingi atvejai
Kai kurie žmonės yra ypač pažeidžiami stafilokokų infekcijoms. Diabetu sergantys asmenys dažniau susiduria su odos infekcijomis, nes aukštas cukraus kiekis kraujyje sukuria palankias sąlygas bakterijų augimui.
Ypatingą dėmesį turėtų skirti:
- Nėščiosios moterys – infekcija gali paveikti kūdikį
- Naujagimiai ir maži vaikai – jų imunitetas dar nėra pilnai susiformavęs
- Vyresnio amžiaus žmonės – dažnai turi kelias lėtines ligas
- Pacientai po operacijų – chirurginės žaizdos yra infekcijos vartai
Žmonės, kurie nuolat naudoja nosies purškalus ar turi nosies perforaciją, taip pat yra didesnės rizikos grupėje. Stafilokokai mėgsta nosies gleivinę, todėl bet koks jos pažeidimas gali tapti infekcijos židiniu.
Atopinio dermatito ar egzemos sergantys asmenys dažniau susiduria su stafilokokų infekcijomis, nes jų odos barjeras yra susilpnėjęs. Tokiais atvejais svarbu nuolat drėkinti odą ir vengti jos sužalojimo.
Kada skubiai kreiptis į gydytoją
Nors daugelis stafilokokų infekcijų yra lengvos ir gali būti gydomos ambulatoriškai, kai kurie simptomai reikalauja skubaus medicinos pagalbos. Nedelskite kreiptis į gydytoją, jei pastebėjote šiuos požymius:
- Aukštas karščiavimas (virš 38,5°C) su šaltkrėčiu
- Raudonos juostelės, kurios driekiasi nuo infekcijos vietos
- Greitai plintantis odos paraudimas ir patinimas
- Stiprus skausmas, kuris nepalengvėja nuo skausmą malšinančių vaistų
- Bendras silpnumas, galvos svaigimas ar sąmonės sutrikimas
Ypač svarbu nedelsiant kreiptis pagalbos, jei infekcija paveiks veidą, ypač akių sritį. Tokia infekcija gali greitai plisti į smegenis ir sukelti rimtų komplikacijų.
Jei turite chronišką ligą ar silpną imunitetą, net ir nedideli infekcijos požymiai gali reikalauti gydytojo konsultacijos. Geriau būti per daug atsargiam nei praleisti rimtos infekcijos pradžią.
Gyvenimas su stafilokokų grėsme: kaip išlikti saugiam
Stafilokokų infekcijos yra neišvengiama mūsų gyvenimo dalis, tačiau tai nereiškia, kad turime gyventi nuolatiniame strese. Svarbiausia – žinoti, kaip atpažinti pavojingus simptomus ir imtis tinkamų veiksmų.
Šiuolaikinė medicina turi efektyvių priemonių kovoti su stafilokokais, net su antibiotikams atspariomis atmainomis. Nauji vaistai ir gydymo metodai nuolat kuriami, todėl net sudėtingiausi atvejai dažniausiai sėkmingai išgydomi.
Svarbu prisiminti, kad prevencija visada geresnė už gydymą. Paprastos higienos taisyklės, atsargumas viešose vietose ir greitas žaizdų tvarkymas gali apsaugoti nuo daugybės problemų. O jei infekcija vis tik ištiks, ankstyvas gydymas paprastai užtikrina greitą ir pilną pasveikimą.
Nebijokite klausti gydytojų apie stafilokokų infekcijas – kuo daugiau žinosite, tuo geriau galėsite apsisaugoti ir padėti savo artimiesiems. Žinios yra geriausia apsauga nuo bet kokios ligos.
