Kartais pajunti, kaip širdis plaka taip smarkiai, kad atrodo, gali iššokti iš krūtinės? Arba sporto salėje pastebėjai, kad pulso matuoklis rodo kažkokius kosminius skaičius? Didelis širdies pulsas – tai dalykas, kurio tikrai nereikėtų ignoruoti. Šiandien pakalbėkime apie tai, kas vyksta mūsų organizme, kai širdis pradeda plakti kaip pamišusi, ir svarbiausia – ką su tuo daryti.
Kas iš tikrųjų yra „didelis” pulsas?
Pirmiausia išsiaiškinkim, apie kokius skaičius kalbame. Normalus suaugusio žmogaus širdies pulsas ramybės būsenoje svyruoja tarp 60-100 plakimų per minutę. Jei tavo širdis plaka dažniau nei 100 kartų per minutę, tai jau laikoma tachikardija – medicinos terminas, reiškiantis greitą širdies ritmą.
Bet čia ne viskas taip paprasta. Kas vienam yra normalus pulsas, kitam gali būti per didelis. Pavyzdžiui, gerai ištreniruoti sportininkai dažnai turi pulsą 40-60 plakimų per minutę, o jų širdis yra tokia efektyvi, kad net 80 plakimų jiems gali atrodyti daug. Kita vertus, jei paprastai tavo pulsas būna apie 70, o staiga pakilo iki 120 be jokios priežasties – tai jau signalas, kad kažkas vyksta.
Svarbu atsiminti, kad pulsas natūraliai kinta priklausomai nuo veiklos. Bėgant, lipant laiptais ar net tiesiog atsistojus iš lovos, širdis pradeda plakti dažniau – ir tai visiškai normalu. Problemos prasideda tada, kai pulsas išlieka aukštas ilgą laiką arba pakyla be jokios akivaizdžios priežasties.
Kodėl širdis pradeda skubėti?
Priežasčių, kodėl širdis gali pradėti plakti kaip pamišusi, yra tikrai nemažai. Kai kurios iš jų visiškai nekaltingos, kitos – rimtesnės.
Kasdieniai „kaltininkai”: Kofeinas – didžiausias širdies „greitintojas” mūsų kasdienybėje. Jei išgėrei per daug kavos ar energetinių gėrimų, nenuostabu, kad širdis pradėjo skubėti. Stresas ir nerimas taip pat daro savo – organizmas išskiria adrenaliną, kuris verčia širdį plakti dažniau. Miego trūkumas, dehidratacija, kai kurie vaistai – visa tai gali paveikti širdies ritmą.
Fiziniai faktoriai: Karščiavimas – kiekvienam laipsniui pakilus kūno temperatūrai, pulsas padidėja maždaug 10 plakimų per minutę. Anemijai (geležies trūkumui) taip pat būdingas greitesnis pulsas, nes širdis bando kompensuoti mažesnį deguonies kiekį kraujyje. Skydliaukės hiperaktyvumas – dar viena dažna priežastis.
Rimtesni dalykai: Širdies ritmo sutrikimai, širdies ligos, aukštas kraujospūdis – tai jau medicininės būklės, kurioms reikia specialisto dėmesio. Kartais didelis pulsas gali signalizuoti apie širdies nepakankamumą ar kitas širdies ir kraujagyslių sistemos problemas.
Simptomai, kurių negalima ignoruoti
Greitesnis pulsas pats savaime ne visada yra pavojingas. Bet yra keletas „raudonų vėliavėlių”, kurias pastebėjus reikėtų nedelsiant kreiptis į medikus.
Jei kartu su greitu pulsu jauti krūtinės skausmą, dusulį, svaigimą ar net alpimą – tai rimti signalai. Taip pat jei pulsas staiga pakilo iki 150-200 plakimų per minutę ir išlieka toks ilgiau nei kelias minutes, o tu nesporuoji ir nepatiri stipraus streso.
Ypač atidžiai reikėtų stebėti situacijas, kai greitesnis pulsas paveiks tavo kasdienę veiklą. Jei negali normaliai vaikščioti, kalbėti ar atlikti įprastus darbus dėl širdies plakimo – laikas skambinti gydytojui.
Dar vienas svarbus momentas – jei greitesnis pulsas tęsiasi kelias valandas ar net dienas iš eilės, net jei kiti simptomai nėra labai ryškūs. Širdis neturėtų „skubėti” be priežasties ilgą laiką.
Pirmoji pagalba sau pačiam
Jei pajutai, kad širdis pradėjo plakti per greitai, yra keletas dalykų, kuriuos gali išbandyti iš karto.
Giliai kvėpuok: Sėsk patogiai, uždėk vieną ranką ant krūtinės, kitą – ant pilvo. Kvėpuok lėtai ir giliai per nosį, kad pakiltų ranka ant pilvo, o ne ant krūtinės. Iškvėpk per burną. Kartok 5-10 minučių.
Valsalvos manevras: Skamba sudėtingai, bet iš tikrųjų paprasta. Giliai įkvėpk ir bandyk iškvėpti, bet laikyk burną ir nosį uždarytus (tarsi bandytum išpūsti užsikimšusias ausis). Laikyk 10-15 sekundžių, tada atleisk. Kartais tai padeda „perkrauti” širdies ritmą.
Šaltas vanduo: Išplaukite veidą šaltu vandeniu arba uždėkite šaltą kompresą ant kaklo. Tai aktyvina „nardymo refleksą”, kuris gali sulėtinti širdies ritmą.
Vengk stimuliantų: Jokios kavos, energetinių gėrimų ar kitų kofeiną turinčių produktų. Taip pat vengk nikotino ir alkoholio.
Svarbiausia – išlik ramus. Panika tik pablogins situaciją, nes stresas dar labiau padidins pulsą.
Kada skambinti greitajai pagalbai
Yra situacijų, kai nereikia bandyti gydytis pačiam – reikia nedelsiant kreiptis pagalbos.
Skambink 112, jei:
- Jauti stiprų krūtinės skausmą, kuris plinta į ranką, kaklą ar žandikaulį
- Sunku kvėpuoti arba jauti, kad uždusai
- Svaigsta galva arba jauti, kad gali apalti
- Pulsas viršija 200 plakimų per minutę
- Širdis plaka labai netaisyklingai – tai sustoja, tai vėl pradeda skubėti
- Jauti stiprų silpnumą arba sutrikusi sąmonė
Nesivaržyk kviesti pagalbos, net jei abejoji, ar tai tikrai rimta. Geriau persidrausti nei praleisti rimtą būklę. Medikai geriau įvertins situaciją nei tu pats.
Jei šie simptomai nepasireiškia, bet pulsas išlieka aukštas ilgiau nei valandą, vis tiek verta kreiptis į šeimos gydytoją ar budintį medicinos punktą.
Kaip išvengti problemų ateityje
Geriausia strategija – prevencija. Yra daug dalykų, kuriuos gali daryti, kad išvengtum širdies ritmo problemų ateityje.
Stebėk kofeiną: Nebūtinai visiškai atsisakyti kavos, bet žinok savo ribas. Jei pastebėjai, kad po trečios puodelio kavos širdis pradeda „šokti”, gal verta sustoti prie dviejų.
Valdyk stresą: Lengviau pasakyti nei padaryti, bet tikrai verta bandyti. Meditacija, joga, reguliarus sportas, pakankamai miego – visa tai padeda išlaikyti širdies ritmą stabilų.
Sportuok protingai: Reguliarus fizinis aktyvumas stiprina širdį ir padeda jai efektyviau dirbti. Bet nepersistengk – per intensyvūs treniruotės gali sukelti širdies ritmo sutrikimus.
Miegok pakankamai: Miego trūkumas – vienas didžiausių širdies „priešų”. Stengtis miegoti 7-9 valandas per naktį.
Gerk pakankamai vandens: Dehidratacija verčia širdį dirbti sunkiau. Ypač svarbu gerti vandens karštomis dienomis ir sportuojant.
Reguliariai tikrinsis: Bent kartą per metus apsilankyk pas gydytoją profilaktiniam patikrinimui. Daugelis širdies problemų gali būti išspręstos ankstyvose stadijose.
Kai širdis kalba – geriau klausytis
Žinai, širdis – tai ne tik pompa, kuri varosi kraują po organizmą. Tai savotiškas mūsų organizmo „barometras”, kuris reaguoja į viską – nuo išgertos kavos puodelio iki gyvenimo streso. Didelis pulsas gali būti paprastas organizmo atsakas į kasdienės veiklos iššūkius, bet gali ir signalizuoti apie rimtesnes problemas.
Svarbiausia – išmokti klausytis savo kūno. Jei kažkas atrodo neįprasta, geriau persidrausti ir pasitarti su specialistu. Širdies sveikata – ne ta sritis, kur verta rizikuoti. Tuo pačiu metu nereikia paniką kelti dėl kiekvieno širdies plakimo.
Atsimink: tavo širdis dirba 24/7 visą gyvenimą. Ji nusipelno šiek tiek dėmesio ir rūpesčio. Sveika gyvensena, streso valdymas, reguliarūs patikrinimai – tai geriausi būdai padėkoti jai už tokį ištikimą darbą. O jei kartais ji pradeda „skubėti” – dabar žinai, kaip reaguoti protingai ir atsakingai.
