Kai pirmą kartą pagalvojau apie trešnių sodinimą savo sode, atrodė, kad tai bus paprasta – iškasi duobę, įkiši meduką ir lauki derliaus. Kaip gi klydau! Trešnės yra gana kaprizingi augalai, turintys savo specifinių poreikių ir užgaidų. Bet nebijokite – per kelerius metus eksperimentų ir klaidų (kurių tikrai netrūko) išmokau, kaip su jomis elgtis.
Šiandien noriu pasidalinti visa savo patirtimi, kad jums nereikėtų kartoti mano klaidų. Papasakosiu apie tinkamą laiką sodinimui, dirvožemio paruošimą, veislių pasirinkimą ir visus tuos smulkius niuansus, kurie lemia, ar jūsų trešnės duos gausų derlių, ar tik gražiai žydės.
Kada sodinti trešnes: laiko pasirinkimas
Pirmasis ir vienas svarbiausių klausimų – kada sodinti. Aš pats bandžiau ir pavasarį, ir rudenį, ir galiu pasakyti, kad abu laikai turi savo privalumų.
Pavasario sodinimas (balandžio pabaiga – gegužės pradžia) man atrodo saugesnis variantas. Medžiukas turi visą augimo sezoną prisitaikyti prie naujos vietos, sustiprėti prieš žiemą. Tačiau čia svarbu nepavėluoti – reikia spėti iki pumpurų sprogimo.
Rudens sodinimas (rugsėjo pabaiga – spalio pradžia) taip pat galimas, bet rizikingesnis. Jei žiema bus šalta, jaunas medžiukas gali nukentėti. Tačiau jei pavyks – pavasarį jis pradės augti anksčiau nei pavasarį sodinti.
Mano patarimas pradedantiesiems – rinkitės pavasarį. Geriau saugiau nei greitai.
Vietos parinkimas: kur trešnės jaučiasi geriausiai
Trešnės – tikri saulės garbintojai. Mano pirmoji klaida buvo pasodinti trešnę pusiau šešėlyje, manant, kad „truputį šešėlio nepakenks”. Kaip paaiškėjo vėliau – pakenkė. Medis augo silpnas, dažnai sirgo, o derlius buvo menkas.
Ideali vieta trešnėms:
- Pilnai saulėta (mažiausiai 6-8 valandos tiesioginės saulės per dieną)
- Apsaugota nuo stiprių šiaurės vėjų
- Nedidelėje šlaito viršuje ar šlaite (kad vanduo nestovėtų)
- Ne žemumoje, kur kaupiasi šaltas oras
Ypač svarbu vengti vietų, kur pavasarį ilgai stovi vanduo. Trešnės nemėgsta „šlapių kojų” – šaknų sistema greitai pūva drėgnoje dirvoje.
Dirvožemio paruošimas: pagrindas sėkmei
Čia tikrai verta investuoti laiko ir pastangų. Trešnės mėgsta lengvą, gerai drenažuotą, šiek tiek šarminį dirvožemį. Jei jūsų dirva rūgšti (kaip dažnai būna Lietuvoje), būtinai reikės kalkinimo.
Štai kaip aš ruošiu dirvožemį:
Rudenį (jei sodinsiu pavasarį):
– Iškasu duobę 80×80 cm, 60 cm gylio
– Dugną supilu 10-15 cm drenažo sluoksnį (žvyras, skaldos trupiniai)
– Viršutinį dirvožemio sluoksnį sumaišau su kompostu (1:1)
– Pridėdu saują kalkių (jei dirva rūgšti)
– Užpilau duobę ir paliekiu žiemoti
Pavasarį prieš sodinimą dar kartą viską permaišau ir pridėdu kompleksinių trąšų pagal instrukcijas ant pakuotės.
Svarbu: niekada nesodinkite trešnės į šviežiai išrastą duobę. Dirva turi nusėsti, kitaip medžiukas „nugrimš” ir šaknų kaklelis atsidurs per giliai.
Veislių pasirinkimas: kas tinka Lietuvos klimatui
Čia tikrai verta pasikonsultuoti su vietiniais sodininkais ar medelyno specialistais. Ne visos trešnių veislės tinka mūsų klimatui, o kai kurios tiesiog neduos derliaus be tinkamo apdulkintojo.
Iš savo patirties galiu rekomenduoti šias veisles:
Saldžiosios trešnės:
– ‘Bigarreau Napoleon’ – patikima, šaltui atspari
– ‘Lapins’ – saviapidulkė, puikus skonis
– ‘Stella’ – ankstyvoji, geras derlingumas
Rūgštžiosios trešnės:
– ‘Šubarovka’ – labai šaltai atspari
– ‘Vladimirskaja’ – klasika, patikima
– ‘Turgenevka’ – didelis derlingumas
Svarbus niuansas: daugelis saldžiųjų trešnių yra savisterilės, t.y. joms reikia apdulkintojo. Jei neturite kaimynų su trešnėmis, sodinkite bent dvi skirtingas veisles arba rinkitės saviapidulkes veisles.
Sodinimo procesas: žingsnis po žingsnio
Dabar pats smagiausias etapas – sodinimas. Čia svarbu nepasiduoti skubėjimui ir viską padaryti teisingai.
Prieš sodinimą būtinai apžiūrėkite sodinuką:
- Šaknys turi būti šviežios, ne išdžiūvusios
- Jei šaknys atrodo sausos, pamirkykite jas vandenyje 2-3 valandas
- Pašalinkite pažeistas ar per ilgas šaknis
Sodinimo eiga:
1. Paruoštoje duobėje iškasku tik tiek, kad tilptų šaknų sistema
2. Duobės centre įkaliu tvirtą kuoliuką (2 metrai aukščio)
3. Medžiuką laikau taip, kad šaknų kaklelis būtų 3-5 cm virš žemės paviršiaus
4. Šaknis atsargiai išskleičiu, kad jos nesilietų
5. Užpilu žemę sluoksniais, kiekvieną gerai sutankinu
6. Gausiai palaistyju (2-3 kibirai vandens)
7. Medžiuką pririšu prie kuoliuko
Labai svarbu neperdaryti su šaknų kaklelio gyliu. Jei jis atsidurs per giliai, medis gali pradėti pūti.
Priežiūra po sodinimo: pirmieji metai
Pirmieji metai po sodinimo – kritiškiausi. Medžiukas dar silpnas, neprisitaikęs, todėl reikia ypatingos priežiūros.
Laistymas: Pirmą mėnesį po sodinimo laistyju kas 3-4 dienas (jei nėra lietaus). Vėliau – pagal poreikį. Svarbu laistyti retai, bet gausiai, kad šaknys augtų į gylį.
Mulčiavimas: Aplink medžiuką (1 metro spinduliu) užkloju mulčią – šiaudus, žievės trupinių ar kompostą. Tai padeda išlaikyti drėgmę ir slopina piktžoles.
Trąšinimas: Pirmais metais trąšų daug nereikia. Pavasarį galiu pridėti šiek tiek azoto trąšų, vasarą – kompleksinių. Rudenį – fosforo ir kalio.
Formuojamasis genėjimas: Jau pirmą pavasarį pradėdu formuoti medžio kainą. Paliekiu 3-4 stipriausias šakas, kitas pašalinu. Centrinį laidininką sutrumpinu trečdaliu.
Dažniausios klaidos ir kaip jų išvengti
Per savo sodininkavimo karjerą esu padaręs ne vieną klaidą. Kai kurios buvo skausmingos, kitos – tiesiog brangios. Noriu pasidalinti savo „antipatirtimi”, kad jūs galėtumėte jų išvengti.
Klaida Nr. 1: Sodinimas per giliai
Pirmą trešnę pasodinu taip, kad šaknų kaklelis buvo 10 cm po žeme. Medis augo silpnai, dažnai sirgo, galiausiai žuvo. Dabar visada žiūriu, kad šaknų kaklelis būtų virš žemės paviršiaus.
Klaida Nr. 2: Nepakankamas drenažas
Antrą trešnę pasodinu žemumoje, kur pavasarį stovėjo vanduo. Šaknys pradėjo pūti jau pirmą žiemą. Dabar visada tikrinu, ar vanduo gerai nuteka.
Klaida Nr. 3: Per intensyvus trąšinimas
Maniau, kad kuo daugiau trąšų, tuo geriau. Medis pradėjo „riebiai” augti, bet žiemkietumas sumažėjo. Dabar trąšinu saikingai ir tik tada, kai reikia.
Klaida Nr. 4: Ignoravimas ligų prevencijos
Pirmais metais nesiruošiau ligų prevencijai. Rezultatas – moniliozė sunaikino beveik visą derlių. Dabar reguliariai purškiu profilaktiškai.
Kai trešnės pradeda duoti vaisių: ko tikėtis
Jei viską darėte teisingai, pirmųjų vaisių galite tikėtis 3-4 metais po sodinimo. Bet nesitikėkite iš karto gausaus derliaus – medis dar tik mokosi.
Štai kaip paprastai vystosi trešnės:
1-2 metai: Medis prisitaiko, formuojasi šaknų sistema. Jokių vaisių nesitikėkite, o jei atsiras žiedų – geriau juos nuskinkite.
3-4 metai: Pirmieji vaisiai. Paprastai nedaug, bet jau galima paragauti ir įvertinti veislę.
5-7 metai: Derlius didėja. Jau galima tikėtis kelių kilogramų nuo medžio.
8+ metai: Pilnavertis derlius. Gera trešnė gali duoti 20-30 kg vaisių per sezoną.
Svarbu nepamirsti, kad trešnės žydi anksti, todėl pavasario šalnos gali sunaikinti derlių. Jei orų prognozė žada šalnų, medžius galima uždengti agrotekstile ar net paprasčiausiai senomis paklodėmis.
Ką daryti, kad trešnės džiugintų daugelį metų
Po kelių metų eksperimentų supratau, kad trešnių auginimas – ne vienkartinis veiksmas, o ilgalaikis procesas. Kaip ir bet kurie santykiai, jie reikalauja nuolatinio dėmesio ir rūpesčio.
Svarbiausia – nepamirškite, kad trešnės yra investicija į ateitį. Pirmieji metai gali atrodyti sudėtingi, bet kai medis pradės duoti derlių, suprasite, kad visos pastangos buvo vertos. Nėra nieko geresnio už šviežias, saldžias trešnes, nurinktas iš savo sodo.
Mano patarimas – eksperimentuoti. Kiekvienas sodas yra kitoks, kiekvienas medis turi savo charakterį. Stebėkite, mokykitės iš klaidų ir nepamirškite džiaugtis mažais laimėjimais. Kai pamatysite pirmuosius žiedus ar ragausite pirmąjį vaisių – suprasite, kad viskas buvo verta.
Ir dar vienas dalykas – nebijokite prašyti pagalbos. Kaimynai sodininkai, internetinės bendruomenės, specialistai medelynuose – visi paprastai mielai dalijasi patirtimi. Sodininkavimas jungia žmones, o trešnės – puikus būdas pradėti pokalbį su kaimynais.
