Kai susergu, pirmiausia prisimenu močiutės žodžius: „Viščiuko sultinys – tai geriausias vaistas.” Ir nors šiandien turime šimtus vaistų nuo peršalimo, gripo ar paprasčiausio nuovargio, vis tiek grįžtame prie šio amžių patikrinto recepto. Vištienos sriuba tikrai nėra stebuklingas vaistas nuo visų ligų, tačiau jos gydomosios savybės – ne vien močiučių pasakos.
Mokslas patvirtina tai, ką mūsų protėviai žinojo intuityviai: vištienos sriuba turi unikalų poveikį organizmui. Ji ne tik šildo ir maitina, bet ir padeda kovoti su uždegimu, stiprina imunitetą ir grąžina jėgas. Tačiau ne bet kokia sriuba turi tokį poveikį – svarbu žinoti, kaip ją tinkamai paruošti.
Kodėl vistienos sriuba veikia kaip vaistas
Amerikos pulmonologas Stephen Rennard dar 2000 metais atliko tyrimą, kuris parodė, kad vištienos sriuba tikrai mažina kvėpavimo takų uždegimą. Tyrimas atskleidė, kad sriuboje esantys junginiai slopina – baltųjų kraujo ląstelių, atsakingų už uždegimo procesus – judėjimą.
Bet tai tik viena medalio pusė. Vištienos sriubos gydomoji galia slypi keliose srityse:
Kolagenas ir želatina – ilgai verdant vištieną su kaulais, išsiskiria kolagenas, kuris virsta želatina. Ši medžiaga padeda atkurti žarnyno gleivinės sveikatos, stiprina sąnarius ir gerina odos būklę.
Aminorūgštys – ypač glicinas, prolinas ir argininas, kurie stiprina imunitetą ir padeda organizmui atsigauti po ligos.
Mineralai – kalcis, magnis, fosforas ir kiti mineralai, kurie išsiskiria iš kaulų verdimo proceso metu.
Skysčiai ir elektrolitai – padeda išvengti dehidratacijos, kuri dažnai lydi ligas.
Tikrasis močiutės receptas
Daugelis šiandien ruošia vištienos sriubą skubėdami – meta į puodą vištienos gabalėlių, užpila vandens ir po valandos laiko jau tikisi stebuklų. Tačiau tikroji gydomoji sriuba reikalauja kantrybės ir tinkamų ingredientų.
Pagrindas – kaulai ir kremzlės
Geriausia sriuba gaunasi iš visos vištos arba jos dalių su kaulais. Idealus variantas – naudoti vištos kojas, sparnelius, nugarėlę. Būtent kauluose ir kremzlėse yra daugiausiai kolageno. Jei perkate tik krūtinėlę ar šlauneles, paprašykite pardavėjo pridėti kaulų.
Verdimo laikas – ne mažiau kaip 3 valandos
Skubėti negalima. Kad išsiskirtų maksimalus kiekis naudingų medžiagų, sriubą reikia virti mažiausiai 3 valandas ant mažos ugnies. Kai kurie šefai rekomenduoja net 6-8 valandas, bet namų sąlygomis 3-4 valandų pakanka.
Daržovės – ne tik skoniui
Svogūnai, morkos, salierai ne tik suteikia skonį, bet ir papildomų vitaminų bei antioksidantų. Česnakus pridėkite paskutinę valandą – jie turi stiprų antibakterinį poveikį.
Žingsnis po žingsnio: kaip paruošti gydomąją sriubą
Ingredientai:
- 1 visa višta (apie 1,5 kg) arba 1 kg vištienos dalių su kaulais
- 2 vidutinio dydžio svogūnai
- 3 morkos
- 2-3 salierų kotai
- 1 petražolių šaknis (jei yra)
- 4-5 česnako skiltelės
- 2 lauro lapai
- Keletas juodųjų pipirų grūdelių
- Šviežių žolelių (krapų, petražolių)
- Druska pagal skonį
- 3-4 litrai vandens
Ruošimas:
Pirmiausia vištienos gabalus gerai nuplaukite šaltu vandeniu. Jei naudojate visą vištą, galite ją supjaustyti į dalis – taip greičiau išsiskirs naudingos medžiagos.
Sudėkite mėsą į didelį puodą, užpilkite šaltu vandeniu taip, kad apsemtų 5-7 cm. Uždėkite ant vidutinės ugnies ir palaukite, kol pradės virti. Kai tik pradės formuotis putos, jas kruopščiai nuimkite šaukštu. Šis žingsnis labai svarbus – nuo to priklauso, ar sriuba bus skaidri.
Sumažinkite ugnį iki minimumo ir verdkite pusiau pridengę. Sriuba turi ne virti, o „murmėti” – tik retkarčiais turi pasirodyti burbuliukai.
Po 1,5 valandos pridėkite daržoves: svogūnus perpjautus pusiau, morkas ir salierus supjaustytus stambiais gabalais, petražolių šaknį. Taip pat pridėkite lauro lapus ir pipirus.
Virkite dar 1,5-2 valandas. Paskutinę pusvalandį pridėkite česnakus – jų nereikia smulkinti, užtenka tik lengvai suspausti plokščiu peilio.
Filtravimas ir galutinis ruošimas
Kai sriuba išvirta, ją reikia atsargiai perkoškti. Naudokite smulkų sietą arba marlę. Mėsą atskirkite nuo kaulų, smulkiai supjaustykite ir grąžinkite į sriubą.
Daržoves galite išmesti – jos jau atidavė visą skonį ir naudingus elementus. Vietoj jų pridėkite šviežių: smulkiai supjaustytų morkų, salierų, svogūnų. Virkite dar 15-20 minučių, kol daržovės suminkštės.
Pagaliausiai pridėkite smulkintų šviežių žolelių ir paskaninkite druska. Svarbu: druską pridėkite tik pabaigoje, nes verdimo metu vanduo garuoja ir sriuba gali tapti per sūri.
Makaronai ar be jų?
Klausimas, kuris kelia ginčus daugelyje šeimų. Iš gydomojo požiūrio, makaronai nėra būtini – jie tik prideda angliavandenių ir kalorijų. Tačiau jei ruošiate sriubą sveikiems žmonėms arba norite, kad ji būtų sotesnė, makaronai tikrai nepakenks.
Geriausia rinktis smulkius makaronus – žvaigždutes ar vermišelius. Juos virkite atskirai ir pridėkite tik prieš patiekiant – taip sriuba nesudrums ir makaronai neišvirs.
Alternatyva makaronams – ryžiai. Jie lengviau virškinami ir labiau tinka sergančiam žmogui. Ryžius taip pat geriau virti atskirai.
Kaip vartoti maksimaliai naudai
Gydomoji sriuba veiks tik tada, kai ją vartosime teisingai. Štai keletas patarimų:
Karštai ir lėtai – sriubą reikia gerti karštą, bet ne degančią. Lėtai gurkšnojant, ji geriau paveiks kvėpavimo takus ir gerklę.
Keliskart per dieną – sergant geriausia gerti po pusę – vieną puodelį kas 2-3 valandas.
Tuščiu skrandžiu – rytais, prieš valgį, sriuba geriau įsisavinama ir efektyviau veikia.
Su prieskoniais – imbiero gabaliukas, cinamono lazdelė ar kardamono grūdelis sustiprins gydomąjį poveikį.
Jei ruošiate sriubą iš anksto, ją galima laikyti šaldytuve iki 3 dienų arba užšaldyti porcijomis. Užšaldyta sriuba išlaiko savo savybes iki 3 mėnesių.
Kada sriuba nepakanka
Nors vistienos sriuba – puikus palaikomasis gydymas, ji nėra visagalė. Yra atvejų, kai būtina kreiptis į gydytoją:
Jei temperatūra viršija 38,5°C ir nekreipia daugiau nei 3 dienas, jei atsiranda stiprus kosulys su krauju, sunkus kvėpavimas ar stiprūs krūtinės skausmai – tai signalai, kad reikia medicinos pagalbos.
Sriuba puikiai papildo gydymą, bet negali jo pakeisti. Ypač atsargiai reikia elgtis su mažais vaikais ir pagyvenusiais žmonėmis – jų imunitetas silpnesnis ir komplikacijos gali išsivystyti greičiau.
Kai sriuba tampa gyvenimo filosofija
Galiausiai, vištienos sriuba – tai ne tik maistas ar vaistas. Tai ritualas, kuris jungia mus su šeimos tradicijomis. Kai ruošiame sriubą sergančiam šeimos nariui, mes perduodame ne tik maistinę vertę, bet ir meilę, rūpestį, viltį.
Šiuolaikiniame skubančiame pasaulyje sriubos ruošimas verčia sustoti, skirti laiko sau ir artimiesiems. Trys valandos, per kurias sriuba verda, – tai galimybė pabūti namie, pajusti namų jaukumą ir šilumą.
Mokslas patvirtina tai, ką širdis žinojo visada: vištienos sriuba tikrai gydo. Ne vien dėl kolageno, aminorūgščių ar mineralų, bet ir dėl to, kad ji ruošiama su meile ir rūpesčiu. O gal būtent tai ir yra tikrasis jos gydomasis ingredientas?
