Kai matome kraujo spaudimo rodmenis, dažnai daugiau dėmesio skiriame viršutiniam skaičiui, tačiau apatinis rodiklis – diastolinis spaudimas – yra ne mažiau svarbus mūsų širdies sveikatos indikatorius. Jei jūsų apatinis kraujo spaudimas siekia 60 mmHg ar mažiau, tai gali kelti nerimą ir klausimų. Šiame straipsnyje išsiaiškinsime, ką reiškia toks rodiklis ir kaip tinkamai reaguoti į tokią situaciją.
Kas yra diastolinis kraujo spaudimas ir kodėl jis svarbus
Diastolinis kraujo spaudimas – tai apatinis skaičius jūsų kraujo spaudimo matavime, kuris rodo spaudimą kraujagyslėse, kai širdis atsipalaiduoja tarp plakimų. Normalus diastolinis spaudimas turėtų būti 60-80 mmHg ribose. Kai šis rodiklis nukrenta iki 60 ar žemiau, tai vadinama diastoline hipotenzija.
Kodėl tai svarbu? Diastolinis spaudimas atskleidžia, kaip gerai jūsų kraujagyslės išlaiko spaudimą, kai širdis „ilsisi”. Jei šis spaudimas per žemas, organai gali negauti pakankamai deguonies ir maistinių medžiagų, ypač smegenys ir širdis pati.
Moterims šis rodiklis gali būti ypač aktualus dėl hormonų svyravimų, nėštumo ar menopauzės laikotarpio. Estrogeno lygis tiesiogiai paveiks kraujagyslių elastingumą ir kraujo spaudimą.
Galimos žemo diastolinio spaudimo priežastys
Žemas apatinis kraujo spaudimas gali atsirasti dėl įvairių priežasčių, ir svarbu jas identifikuoti:
Vaistų poveikis: Daugelis vaistų nuo aukšto kraujo spaudimo, širdies ligų ar net kai kurie antidepresantai gali sumažinti diastolinio spaudimo rodiklius. Jei neseniai pradėjote vartoti naują vaistą, tai gali būti priežastis.
Dehidratacija: Nepakankamas skysčių kiekis organizme – viena dažniausių priežasčių. Ypač vasarą ar po intensyvių treniruočių moterys dažnai pamiršta atstatyti skysčių balansą.
Širdies problemos: Širdies ritmo sutrikimai, širdies nepakankamumas ar kitos širdies ligos gali paveikti kraujo spaudimą. Tai ypač aktualu moterims po 50 metų.
Hormoniniai pokyčiai: Nėštumas, menstruacijos, menopauzė – visi šie procesai gali paveikti kraujo spaudimą. Nėštumo metu žemas diastolinis spaudimas yra gana dažnas reiškinys.
Simptomai, į kuriuos verta atkreipti dėmesį
Žemas diastolinis spaudimas ne visada sukelia ryškius simptomus, tačiau kai kurie ženklai turėtų jus įspėti:
Galvos svaigimas ar silpnumas, ypač staiga atsistojus, yra klasikinis žemo kraujo spaudimo simptomas. Daugelis moterų tai patiria ryte, atsikėlus iš lovos.
Nuolatinis nuovargis, net ir gerai išsimiegojus, gali signalizuoti, kad organai negauna pakankamai deguonies dėl žemo kraujo spaudimo. Jei jaučiatės pavargusi net po lengvos veiklos, verta pasitikrinti spaudimą.
Širdies plakimo pojūtis ar nereguliarūs širdies ritmai taip pat gali būti susiję su žemu diastolinio spaudimo rodikliu. Širdis bando kompensuoti žemą spaudimą, plakdama dažniau.
Sunkumai susikoncentruoti, „miglotumas” galvoje – dar vienas ženklas, kad smegenys negauna pakankamai kraujo tiekimo.
Kada būtina kreiptis į gydytoją
Nors lengvas diastolinio spaudimo sumažėjimas ne visada yra pavojingas, yra situacijų, kai medicinos pagalba būtina nedelsiant.
Jei apatinis spaudimas nukrito žemiau 60 mmHg ir jaučiate stiprų galvos svaigimą, alpulį ar net praradate sąmonę – tai rimtas signalas kreiptis į greitąją pagalbą. Tokie simptomai gali rodyti, kad smegenys negauna pakankamai kraujo.
Krūtinės skausmas kartu su žemu spaudimu gali signalizuoti širdies problemas. Moterims širdies priepuolio simptomai gali būti subtilūs – ne tik krūtinės skausmas, bet ir pykinimas, nugaros skausmas ar neįprastas nuovargis.
Jei žemas spaudimas išlieka ilgiau nei kelias dienas ir jaučiate nuolatinį silpnumą, verta pasikonsultuoti su šeimos gydytoju. Galbūt reikės koreguoti vaistų dozę ar ištirti galimas priežastis.
Nėščiosioms ypač svarbu stebėti kraujo spaudimą. Nors nėštumo metu spaudimas dažnai krinta, per žemas rodiklis gali paveikti kūdikio vystymąsi.
Natūralūs būdai padidinti diastolinio spaudimą
Laimei, yra keletas natūralių būdų, kaip galite padėti savo organizmui stabilizuoti kraujo spaudimą:
Skysčių vartojimas: Gerkite pakankamai vandens – ne mažiau kaip 8 stiklines per dieną. Ryte, atsikėlus iš lovos, išgerkite stiklinę vandens – tai padės „pažadinti” kraujotaką. Vasarą ar sportuojant skysčių poreikis dar didesnis.
Druskos kiekio didinimas: Skirtingai nei aukšto spaudimo atveju, žemo spaudimo metu gydytojas gali rekomenduoti šiek tiek padidinti druskos vartojimą. Tačiau tai darykite tik pasitarę su specialistu.
Kompresijos kojinės: Jos padeda kraujui geriau cirkuliuoti ir neleidžia jam „susirinkti” kojose. Ypač naudingos moterims, kurios daug laiko praleidžia sėdėdamos ar stovėdamos.
Laipsniškas kėlimasis: Vengkite staigių judesių. Iš lovos kėlkitės pamažu – pirmiau atsisėskite, palaukite kelias sekundes, tada atsistokite. Taip išvengsite galvos svaigimo.
Mitybos vaidmuo kraujo spaudimo reguliavime
Tai, ką valgome, tiesiogiai paveiks mūsų kraujo spaudimą. Žemo diastolinio spaudimo atveju verta atkreipti dėmesį į šiuos produktus:
Geležies turtingi produktai: Geležies trūkumas gali sukelti anemiją ir žemą kraujo spaudimą. Moterims, ypač reprodukcinio amžiaus, geležies poreikis didesnis. Valgykite raudoną mėsą, žuvį, špinatą, pupeles.
Vitaminas B12 ir folio rūgštis: Šių vitaminų trūkumas gali sukelti anemiją. Juos rasite kiaušiniuose, pieno produktuose, žaliuose lapiniuose daržovėse.
Reguliarūs valgiai: Nevalgykite per ilgai – tai gali dar labiau sumažinti spaudimą. Geriau valgyti mažesniais porcijomis, bet dažniau.
Kofeinas: Rytinė kavos puodelis gali padėti pakelti spaudimą, tačiau neperduokite – per daug kofeino gali sukelti širdies ritmo sutrikimus.
Kaip gyventi su žemu diastolinio spaudimu: praktiniai patarimai kasdieniam gyvenimui
Žemas diastolinis spaudimas nereiškia, kad turite apriboti savo veiklą, tačiau keletas gyvenimo būdo pakeitimų padės jaustis geriau ir saugiau.
Reguliarus, bet ne per intensyvus fizinis aktyvumas padės stiprinti širdies raumenis ir gerinti kraujotaką. Tinka vaikščiojimas, plaukimas, lengva joga. Venkite staigių, intensyvių treniruočių, kurios gali dar labiau sumažinti spaudimą.
Miego kokybė turi didžiulę įtaką kraujo spaudimui. Stenkitės miegoti 7-8 valandas per naktį ir išlaikyti regulų miego režimą. Miegokite šiek tiek pakeltu galvos galu – tai padės geriau cirkuliuoti kraujui.
Streso valdymas – ne mažiau svarbus aspektas. Nors stresas dažniau kelia spaudimą, ilgalaikis stresas gali jį ir sumažinti. Išmokite atsipalaidavimo technikų – meditacijos, kvėpavimo pratimų.
Alkoholio vartojimą reikėtų apriboti, nes jis gali dar labiau sumažinti spaudimą. Jei vartojate alkoholį, darykite tai saikingai ir visada su maistu.
Reguliariai matuokite kraujo spaudimą namuose ir veskite dienoraštį. Tai padės jums ir gydytojui geriau suprasti, kas paveiks jūsų spaudimo svyravimus.
Apatinis kraujo spaudimas 60 mmHg ar žemiau nėra diagnozė, kurią reikėtų ignoruoti, tačiau tai nereiškia, kad turite gyventi nuolat bijodama. Suprasdama galimas priežastis ir žinodama, kaip tinkamai reaguoti, galite kontroliuoti situaciją. Svarbiausias dalykas – išlaikyti glaudų ryšį su savo gydytoju, reguliariai stebėti savo savijautą ir nedvejojant kreiptis pagalbos, jei simptomai pablogėja. Atminkite, kad kiekvienos moters organizmas unikalus, todėl tai, kas tinka vienai, nebūtinai tiks kitai. Klausykitės savo kūno signalų ir rūpinkitės savimi – jūsų sveikata yra vertingiausia dovana, kurią galite duoti sau ir savo artimiesiems.
