Nėštumo laikotarpis yra vienas ypatingiausių, bet kartu ir daugiausiai klausimų keliančių etapų moters gyvenime. Tikriausiai ne viena būsima mama, sužinojusi džiugią naujieną, susiduria su nedideliu sutrikimu, kai gydytojas ginekologas pradeda kalbėti apie nėštumo trukmę savaitėmis, nors kasdienybėje mes esame įpratę šį laikotarpį matuoti devyniais mėnesiais. Gydytojų teigimu, toks skaičiavimo skirtumas atsiranda dėl didžiulio medicininio tikslumo poreikio. Vaisiaus vystymasis motinos įsčiose vyksta neįtikėtinu greičiu, todėl svarbiausi pokyčiai yra matuojami dienomis ir savaitėmis, o ne ištisais kalendoriniais mėnesiais. Šis išsamus gidas padės jums suprasti medicininius skaičiavimo principus, lengvai paversti nėštumo savaites į mėnesius ir tiksliai žinoti, kokiame etape esate jūs bei jūsų sparčiai augantis mažylis. Žinodamos, kaip tinkamai interpretuoti šiuos skaičius, kur kas lengviau seksite savo nėštumo kalendorių, suprasite kūne vykstančius pokyčius ir be didelio streso pasiruošite svarbiausiems vizitams pas gydytojus.
Kodėl nėštumas skaičiuojamas savaitėmis, o ne mėnesiais?
Nėštumo trukmė nuo pat paskutinių mėnesinių pirmosios dienos vidutiniškai yra 280 dienų, arba tiksliai 40 savaičių. Kasdieniniame gyvenime visuomenėje įprasta sakyti, kad nėštumas trunka devynis mėnesius, tačiau jei matematikos imsimės labai tiksliai, pastebėsime įdomų faktą: 40 savaičių sudaro beveik dešimt mėnulio mėnesių, kadangi vienas mėnulio mėnuo trunka lygiai 28 dienas arba 4 savaites. Mūsų kasdien naudojami kalendoriniai mėnesiai turi skirtingą dienų skaičių – nuo 28 iki 31 dienos, todėl bandymas įspausti 40 savaičių į įprastus kalendorinius mėnesius dažnai sukelia sumaištį ir skaičiavimo netikslumų.
Dėl šios paprastos priežasties medicinos profesionalai, ginekologai ir akušeriai visame pasaulyje remiasi vadinamosiomis akušerinėmis savaitėmis. Tai reiškia, kad pirmoji nėštumo savaitė yra pradedama skaičiuoti ne nuo faktinės pastojimo dienos, o nuo paskutinių menstruacijų pirmosios dienos. Nors tuo metu moteris fiziologiškai dar nėra nėščia ir apvaisinimas dar neįvykęs, ši data yra tiksliausias ir objektyviausias atskaitos taškas. Daugelis moterų tiksliai žino savo paskutinių mėnesinių pradžią, tačiau tik retomis išimtimis galima nustatyti tikslią ovuliacijos ar juo labiau apvaisinimo datą. Skaičiuojant standartizuotomis savaitėmis, gydytojams kur kas lengviau sekti vaisiaus augimą, stebėti jo unikalius vystymosi etapus ir laiku, nustatytomis savaitėmis, atlikti reikalingus genetinius, kraujo bei morfologinius tyrimus.
Pirmasis trimestras: nėštumo pradžia ir pirmieji trys mėnesiai
Trimestrai yra itin patogus būdas suskirstyti visą ilgą nėštumo kelią į tris pagrindinius etapus, kurių kiekvienas pasižymi unikaliais, specifiniais pokyčiais tiek moters kūne, tiek vaisiaus raidoje. Pirmasis trimestras apima pirmuosius tris nėštumo mėnesius. Tai kritinis, nepaprastai svarbus laikotarpis, kurio metu iš vos kelių ląstelių susiformuoja visi pagrindiniai vaikelio organai, centrinė nervų sistema ir plakti pradedanti širdis.
Pirmasis mėnuo (1–4 savaitės)
Pirmasis nėštumo mėnuo mediciniškai prasideda nuo jūsų paskutinių mėnesinių pirmosios dienos. Maždaug antrosios savaitės pabaigoje arba trečiosios pradžioje įvyksta ovuliacija ir, sėkmės atveju, apvaisinimas. Apvaisintas kiaušinėlis lėtai keliauja kiaušintakiu į gimdą, kur galiausiai implantuojasi į jos sienelę. Ketvirtąją savaitę dauguma moterų jau gali patvirtinti nėštumą atlikusios kraujo arba paprastą buitinį šlapimo testą, nes organizme pradeda intensyviai gamintis specifinis nėštumo hormonas hCG. Būtent šiuo metu gali atsirasti pirmieji, nors ir labai neryškūs, nėštumo požymiai, tokie kaip bendras nuovargis, nedidelis pilvo maudimas ar krūtų jautrumas.
Antrasis mėnuo (5–8 savaitės)
Antrąjį mėnesį embrionas sparčiai auga kiekvieną dieną. Penktąją savaitę pradeda formuotis nervinis vamzdelis, kuris vėliau taps galvos ir nugaros smegenimis. Šiuo metu pradeda plakti mažylio širdelė, kurią ginekologas jau gali pamatyti ankstyvojo ultragarso tyrimo metu. Aštuntąją savaitę embrionas jau turi aiškiau matomas rankų ir kojų užuomazgas, pamažu formuojasi veido bruožai. Būsimai mamai šis mėnuo dažnai būna iššūkių metas, nes gali prasidėti ar suintensyvėti vadinamasis rytinis pykinimas, smarkiai padidėja jautrumas kvapams, dažnėja nuotaikų kaita dėl hormonų persitvarkymo.
Trečiasis mėnuo (9–13 savaičių)
Trečiasis mėnuo užbaigia pirmąjį trimestrą. Nuo vienuoliktos savaitės embrionas oficialiai pradedamas vadinti vaisiumi. Visi svarbiausi organai jau yra susiformavę ir dabar jie pradeda toliau augti bei bręsti, tobulinti savo funkcijas. Mažylis pradeda judėti, nors mama šių ankstyvų judesių dar nejaučia dėl per mažo vaisiaus svorio. Pasibaigus tryliktai savaitei, persileidimo rizika drastiškai sumažėja, o daugeliui moterų pradeda silpnėti nemalonūs ankstyvojo nėštumo simptomai, tokie kaip varginantis pykinimas ir nuolatinis mieguistumas.
Antrasis trimestras: auksinis nėštumo laikotarpis
Antrasis trimestras daugumos moterų yra vadinamas pačiu maloniausiu ir lengviausiu nėštumo etapu. Kūnas jau būna prisitaikęs prie drastiškų hormoninių pokyčių, į kasdienybę sugrįžta energija, o pilvukas pradeda akivaizdžiai apvalėti, tačiau dar nėra toks didelis, kad varžytų judesius. Šiuo laikotarpiu vaikelis toliau sparčiai auga, tvirtėja jo kaulų sistema, tobulėja judesiai ir formuojasi klausos sistema.
Ketvirtasis mėnuo (14–17 savaičių)
Ketvirtąjį mėnesį vaisius pradeda ryti vaisiaus vandenis, taip treniruodamas virškinimo sistemą. Jau formuojasi jo unikalūs pirštų atspaudai. Šiuo metu sparčiai auga plaukai, atsiranda antakiai ir blakstienos. Būsima mama gali pradėti jaustis gerokai energingesnė, grįžta apetitas. Verta atkreipti dėmesį į subalansuotą mitybą, nes pradedamas jausti didesnis alkis. Gydytojai rekomenduoja vartoti daugiau geležies ir kalcio turinčių maisto produktų, kurie yra tiesiog būtini augančiam mažylio organizmui ir mamos sveikatai palaikyti.
Penktasis mėnuo (18–22 savaitės)
Tai neabejotinai vienas laukiamiausių mėnesių, nes būtent tarp aštuonioliktos ir dvidešimt antros savaitės dauguma moterų pajunta pirmuosius vaisiaus judesius. Iš pradžių jie primena lengvą plazdenimą, drugelių sparnų plazdėjimą ar burbuliavimą, tačiau su kiekviena diena tampa vis aiškesni ir stipresni. Dvidešimtąją savaitę įprastai atliekamas išsamus vaisiaus anatomijos ultragarso tyrimas, kurio metu gydytojas atidžiai apžiūri visus organus, įvertina vaisiaus vandenų kiekį ir dažniausiai jau gali tiksliai pasakyti vaikelio lytį, jei tik tėvai to pageidauja.
Šeštasis mėnuo (23–27 savaitės)
Šeštąjį mėnesį vaikelio oda vis dar yra plona ir susiraukšlėjusi, tačiau po ja pamažu, bet užtikrintai pradeda kauptis riebalinis sluoksnis, kuris vėliau padės reguliuoti kūno temperatūrą. Vaisius pradeda reaguoti į išorinius garsus – jis gali krūptelėti išgirdęs garsų triukšmą ar nusiraminti girdėdamas mamos ir tėčio balsus. Būsima mama gali pradėti jausti didesnį svorio prieaugį, galimi nugaros skausmai ar kojų tinimas dienos pabaigoje. Būtent šio mėnesio pabaigoje vaisius pasiekia vadinamąjį išgyvenamumo ribos etapą, o tai reiškia, kad gimus anksčiau laiko, jis jau turėtų šansų išgyventi su intensyvia, modernia medicinine priežiūra.
Trečiasis trimestras: pasiruošimas gimdymui
Trečiasis trimestras yra paskutinis ir lemiamas nėštumo etapas. Vaikelis auga nepaprastai greitai, tiesiog dienomis kaupdamas svorį ir ruošdamasis savarankiškam gyvenimui už jaukios gimdos ribų. Moters kūnas taip pat intensyviai ruošiasi artėjančiam gimdymui, keičiasi dubens raiščiai, todėl fizinis diskomfortas, nuovargis ir miego trūkumas gali vėl stipriai padidėti.
Septintasis mėnuo (28–31 savaitė)
Septintąjį mėnesį vaisius jau moka atsimerkti, aktyviai reaguoja į šviesos šaltinius ir tamsą. Jo smegenys vystosi ir formuojasi didžiuliu greičiu. Dėl smarkiai augančio gimdos dydžio, mamai gali tapti sunkiau giliai įkvėpti, vis dažniau vargina rėmuo, nes skrandis yra mechaniškai spaudžiamas aukštyn. Trisdešimt pirmąją savaitę daugelis mažylių jau stengiasi įsitaisyti galva žemyn, taip ruošdamiesi savo ilgai lauktai kelionei į šį pasaulį pro gimdymo takus.
Aštuntasis mėnuo (32–35 savaitės)
Vaikelis toliau kaupia poodinį riebalų sluoksnį, todėl jo oda tampa vis lygesnė, pranyksta raukšlėtumas. Plaučiai baigia bręsti, juose gaminasi speciali medžiaga – surfaktantas, ruošdamasi padėti plaučiams išsiskleisti per pirmąjį įkvėpimą. Dėl drastiško vietos trūkumo gimdoje, vaisiaus judesiai gali pasikeisti pobūdį – užuot stipriai spardęsis, jis dabar labiau rąžosi, muistosi ir vartosi. Būsima mama šiuo laikotarpiu gali dažniau jausti paruošiamuosius gimdymo sąrėmius, vadinamus Braxtono-Hickso susitraukimais. Tai natūralus, nepavojingas gimdos raumenų treniravimasis prieš tikrąjį gimdymą.
Devintasis mėnuo (36–40 savaičių)
Tai paskutinis nėštumo mėnuo, savotiška finišo tiesioji. Vaikelis jau laikomas išnešiotu nuo trisdešimt septintos savaitės. Jis nustoja intensyviai augti į ilgį, tačiau toliau sparčiai priauga svorio. Būsimai mamai gali staiga palengvėti kvėpavimas, nes vaisius nusileidžia gerokai žemiau į dubenį, pasiruošdamas gimdymui. Tačiau dėl šios priežasties smarkiai padidėja mechaninis spaudimas šlapimo pūslei, todėl tenka dar dažniau lankytis tualete. Gimdymas šiame etape gali prasidėti bet kurią akimirką, todėl labai svarbu būti visiškai pasiruošusiai, turėti sukrautą ligoninės krepšį ir atidžiai stebėti savo kūno siunčiamus signalus.
Kaip tiksliai apskaičiuoti numatomą gimdymo datą?
Gydytojai naudoja kelis skirtingus metodus, kad kuo tiksliau nustatytų dieną, kada mažylis išvys pasaulį. Vis dėlto, svarbu suprasti, kad ši data tėra apytikslė gairė. Populiariausias ir medicinoje dažniausiai naudojamas pirminis metodas yra vadinamoji Negeleo taisyklė (Naegele’s rule). Ši taisyklė remiasi paprasta matematine formule, kurią gali pritaikyti kiekviena moteris:
- Paimama jūsų paskutinių menstruacijų pirmoji diena.
- Prie šios datos pridedamos lygiai 7 dienos.
- Iš gauto rezultato atimami 3 kalendoriniai mėnesiai.
- Prie gautų metų pridedami vieni metai (jei skaičiuojant mėnesius pereinama į kitus metus).
Pavyzdžiui, jei jūsų paskutinės mėnesinės prasidėjo rugsėjo 1 dieną, pridėjus 7 dienas gauname rugsėjo 8 dieną. Atėmus tris mėnesius atgal, numatoma gimdymo data bus kitų metų birželio 8 diena. Šis standartinis metodas yra gana tikslus moterims, kurių menstruacijų ciklas yra idealiai reguliarus ir trunka lygiai 28 dienas. Moterims, kurių ciklas yra ilgesnis, trumpesnis ar labai nereguliarus, gydytojai numatomą datą koreguoja remdamiesi ultragarso tyrimų duomenimis. Ankstyvojo nėštumo metu, dažniausiai tarp aštuntos ir dvyliktos savaitės, atliktas ultragarso tyrimas, išmatuojant vaisiaus ilgį nuo viršugalvio iki sėdmenų, yra pats patikimiausias ir tiksliausias būdas patvirtinti nėštumo laiką bei nustatyti tikrąją numatomą gimdymo datą.
Dažniausiai užduodami klausimai apie nėštumo skaičiavimą
Gydytojų ir akušerių kabinetuose būsimos mamos dažnai užduoda tuos pačius, joms didelį nerimą keliančius klausimus apie nėštumo trukmę. Siekiant aiškumo, žemiau pateikiame išsamius atsakymus į labiausiai paplitusius klausimus, kurie padės išsklaidyti bet kokias abejones ir leis mėgautis laukimu.
Klausimas: Ar tikrai pagimdysiu lygiai keturiasdešimtąją savaitę, nustatytą dieną?
Atsakymas: Tai vienas gajausių mitų tarp laukiančių šeimų. Statistika rodo, kad tik apie 4–5 procentai visų kūdikių gimsta tiksliai gydytojo nustatytą numatomą gimdymo datą. Normalu, natūralu ir visiškai saugu pagimdyti bet kuriuo laiku tarp trisdešimt septintos ir keturiasdešimt antros nėštumo savaitės. Numatoma gimdymo data iš esmės yra labiau orientyras, padedantis medikams sekti vaisiaus raidą ir vertinti, ar kūdikis neauga per lėtai, nei griežtas, nepajudinamas galutinis terminas.
Klausimas: Kodėl akušerinės savaitės niekada neatitinka realaus vaisiaus amžiaus?
Atsakymas: Kaip jau išsamiai minėta anksčiau, akušerinės savaitės visada pradedamos skaičiuoti nuo paskutinių mėnesinių pirmosios dienos. Tai daroma dėl to, kad tai yra vienintelė konkreti, daugumos moterų žinoma data. Tuo tarpu realaus vaisiaus (arba embriono) amžius visada yra maždaug dviem savaitėm mažesnis nei nustatytas akušerinis nėštumo amžius. Pavyzdžiui, jei pagal gydytojo skaičiavimus jūs esate dešimtą savaitę nėščia, jūsų mažyliui iš tiesų yra tik apie aštuonias savaites nuo pat to momento, kai įvyko apvaisinimas kiaušintakyje.
Klausimas: Kaip greitai susigaudyti, kuriame trimestre aš esu, jei viską noriu skaičiuoti mėnesiais?
Atsakymas: Nors trimestrų ir mėnesių atitikmenys iš pirmo žvilgsnio kartais atrodo painūs dėl skirtingo dienų skaičiaus, juos galima labai lengvai įsiminti pasitelkus šį paprastą sąrašą:
- Pirmasis trimestras: trunka nuo pat pirmosios savaitės iki tryliktos savaitės pabaigos. Tai atitinka 1–3 nėštumo mėnesius.
- Antrasis trimestras: oficialiai prasideda keturioliktą savaitę ir tęsiasi iki dvidešimt septintos savaitės pabaigos. Tai apima 4–6 nėštumo mėnesius.
- Trečiasis trimestras: prasideda dvidešimt aštuntą savaitę ir tęsiasi iki pat jūsų gimdymo, kuris dažniausiai įvyksta apie keturiasdešimtą savaitę. Tai yra 7–9 mėnesiai.
Svarbiausi kasdieniai įpročiai palaikant sveiką nėštumą
Fizinis ir emocinis pasiruošimas šiam milžiniškam gyvenimo pokyčiui reikalauja ne tik tiksliai žinoti, kaip teisingai skaičiuoti nėštumo savaites ar mėnesius, bet ir imtis itin aktyvių, sąmoningų veiksmų savo bei būsimo kūdikio sveikatai užtikrinti. Nors vieno universalaus, visiems tinkančio recepto nėra, medicinos specialistai vieningai rekomenduoja laikytis kelių esminių principų, kurie žymiai palengvina visą šią devynių mėnesių kelionę.
Visų pirma, pilnavertė, vitaminų ir mineralų gausi mityba yra jūsų geros savijautos pagrindas. Nors visuomenėje vis dar sklando senas posakis, raginantis nėščias moteris „valgyti už du“, šiuolaikinė medicina teigia, kad kalorijų poreikis antrajame ir trečiajame trimestre iš tiesų išauga tik labai nežymiai – maždaug 300 papildomų kalorijų per dieną. Todėl be galo svarbu susitelkti ne į suvartojamo maisto kiekį, o į jo maistinę vertę bei kokybę. Rekomenduojama kasdien rinktis šviežias daržoves, pilno grūdo produktus, liesą mėsą, žuvį ir vengti stipriai perdirbto, cukrumi prisotinto maisto.
Adekvatus fizinis aktyvumas yra dar vienas esminis sėkmingo nėštumo elementas. Jei jūsų prižiūrintis ginekologas nemato jokių medicininių kontraindikacijų, kasdieniai ilgi pasivaikščiojimai gryname ore, specialioji nėščiųjų joga, lengva mankšta ar plaukiojimas baseine ypač padeda išlaikyti raumenų tonusą, efektyviai mažina nugaros skausmus ir gerina bendrą kraujotaką. Be to, geras fizinis pasirengimas neabejotinai palengvins ir paties gimdymo procesą.
Galiausiai, jokiu būdu negalima užmiršti savo emocinės ir psichologinės sveikatos. Nėštumas neša daugybę ryškių fizinių pokyčių, kuriuos lydi nesibaigiančios hormonų audros, todėl visiškai natūralu protarpiais jausti nerimą, abejones ar netgi baimę dėl ateities ir motinystės iššūkių. Atviras bendravimas su partneriu, nuoširdus dalijimasis savo jausmais ir išgyvenimais su kitomis būsimomis mamomis ar savalaikės konsultacijos su specialistais gali padėti sėkmingai suvaldyti stresą. Klausykitės savo kūno siunčiamų signalų, nesistenkite nudirbti visų pasaulio darbų ir leiskite sau tiesiog ilsėtis. Šis unikalus, trumpas laikas yra skirtas tik jums ir jūsų bręstančiam stebuklui, todėl leiskite sau pasimėgauti kiekviena jo akimirka, nepriklausomai nuo to, ar šį laikotarpį matuojate akušerinėmis savaitėmis, ar kalendoriniais mėnesiais.
