Melsvoji vilkžuvė – žuvis, kuri Lietuvos vandenyse gyvena jau tūkstantmečius, tačiau daugelio žmonių lėkštėse atsiduria retai. Galbūt dėl to, kad jos išvaizda ne tokia patraukli kaip lašišos ar ungurių, o gal tiesiog trūksta žinių apie jos kulinarines savybes. Tačiau šis vandens gyventojas nusipelno daug didesnio dėmesio – tiek dėl savo maistinių savybių, tiek dėl skanios mėsos.
Vilkžuvė priklauso ešerinių šeimai ir gali užaugti iki solidžių dydžių – suaugę individai kartais siekia net metrą ilgio. Jos kūnas pailgas, šiek tiek suspaustas iš šonų, o galva stambi su plačiu snapu, pilnu aštrių dantų. Būtent dėl šių dantų ir agresyvaus elgesio ji ir gavo savo pavadinimą.
Maistinė vertė ir nauda sveikatai
Vilkžuvės mėsa išsiskiria puikiu baltymų kiekiu – 100 gramų porcijoje jų yra apie 19 gramų. Tai daro ją puikiu pasirinkimu sportininkams ir tiems, kurie siekia palaikyti raumenų masę. Riebalų kiekis palyginti nedidelis – vos 0,8-1,2 gramo, todėl ši žuvis tinka ir dietinio maitinimo metu.
Ypač vertingos yra omega-3 riebalų rūgštys, kurios gerina širdies ir kraujagyslių sistemos veiklą. Vilkžuvėje jų koncentracija nėra tokia aukšta kaip lašišoje, tačiau vis tiek pakankama, kad teigiamai paveiktų organizmo būklę. Be to, šioje žuvyje gausu fosforo, kuris stiprina kaulus ir dantis, bei B grupės vitaminų, palaikančių nervų sistemos veiklą.
Svarbu paminėti ir geležies kiekį – vilkžuvės mėsoje jos yra beveik dvigubai daugiau nei jautienos. Tai ypač aktualu moterims, kurios dažnai kenčia nuo geležies trūkumo. Cinkas, selenas ir kiti mikroelementai papildomai stiprina imuninę sistemą.
Kaip pasirinkti kokybišką žuvį
Perkant vilkžuvę, pirmiausia reikia atkreipti dėmesį į jos akis – jos turi būti skaidrios, ne drumzlinos. Žiaunos turėtų būti ryškiai raudonos spalvos, o ne pilkšvos ar rudos. Šviežios žuvies kūnas yra tvirtas, spaudžiant pirštais nelieka įdubimų.
Kvapas – dar vienas svarbus rodiklis. Šviežia vilkžuvė kvepia jūra ar ežeru, bet ne žuvimi. Jei jaučiamas aštrus, nemalonus kvapas, geriau tokios žuvies nepirkti. Žvynai turi būti blizgūs, gerai prigludę prie kūno.
Jei perkate filė, atkreipkite dėmesį į mėsos spalvą – ji turėtų būti balta ar šiek tiek gelsvai baltė. Tamsūs dėmės ar pilkšva spalva rodo, kad žuvis ne pirmojo šviežumo. Filė tekstūra turi būti tvirta, ne klampus.
Paruošimas prieš gaminimą
Vilkžuvės paruošimas gaminimui reikalauja šiek tiek kantrybės, ypač jei turite ištisą žuvį. Pirmiausia reikia kruopščiai išvalyti žvynus – jie gana stambūs ir tvirtai laikosi. Naudokite specialų žvynų šalinimo peilį arba paprastą stalo peilį, judėdami nuo uodegos link galvos.
Išėmus vidus, būtinai pašalinkite juodą plėvelę pilvo ertmėje – ji gali suteikti kartaus skonio. Galvą galite palikti, jei planuojate žuvį kepti ar virinti ištisą, arba pašalinti, jei ruošiate filė.
Vilkžuvės kaulai gana stambūs ir jų nedaug, todėl filė ruošti nesunku. Pjaukite išilgai stuburo, atsargiai eidami aplink šonkaulius. Oda nusiima lengvai – tereikia palikti nedidelį jos gabalėlį uodegos pusėje ir aštriai traukti link galvos.
Prieš gaminimą filė galite pabarstyti druska ir palikti 15-20 minučių – tai padės pašalinti perteklinį vandenį ir sustiprins mėsos tekstūrą.
Kepimas keptuvėje ir orkaitėje
Vilkžuvės mėsa yra gana plona ir greitai išdžiūsta, todėl kepant reikia būti atsargiam. Keptuvėje kepkite ant vidutinio ugnies, iš kiekvienos pusės po 3-4 minutes. Aliejaus nereikia daug – užtenka lengvai patepti keptuvės dugną.
Prieš kepimą filė galite panardinti į miltus ar griežinėlės tešlą. Tai apsaugos mėsą nuo perdžiūvimo ir suteiks skanų paplotėlį. Ypač gerai tinka kukurūzų miltai – jie suteikia auksinės spalvos ir šiek tiek saldžiaus skonio.
Orkaitėje kepant temperatūra neturėtų viršyti 180°C. Filė kepkite 12-15 minučių, ištisą žuvį – 20-25 minutes, priklausomai nuo dydžio. Kad mėsa neišdžiūtų, galite uždengti aliuminio folija arba ant viršaus uždėti citrinos griežinėlių.
Puikus būdas – kepti su daržovėmis. Ant skardos išdėliokite pjaustytų bulvių, morkų, svogūnų, ant viršaus padėkite žuvį ir kepkite kartu. Daržovės atiduos drėgmę ir aromatus, o žuvis liks sultinga.
Virimas ir troškimas
Vilkžuvės sriuba – tikras delikatesas, kurį verta išmokti ruošti. Iš galvos ir kaulų išvirinkite sultinį, pridėdami svogūno, morkos, petražolių šaknies. Virinkite 30-40 minučių, tada ištraukite kaulus ir daržoves.
Filė į verdantį sultinį dėkite paskutinius 5-7 minutes. Ilgiau virinti nereikia – mėsa taps sausa ir praras skonį. Sriubą galite praturtinti kruopomis, makaronais ar bulvėmis.
Troškiant vilkžuvę, puikiai tinka pomidorų padažas. Filė pjaustykite gabalais, lengvai apkepkite, tada troškite su svogūnais, morkomis ir pomidorais 15-20 minučių. Pridėkite šviežių žolelių – krapų, petražolių ar baziliko.
Lietuviškas būdas – troškinti grietinėje. Apkeptus žuvies gabaliukus užpilkite grietinėle, pridėkite šiek tiek vandens ir troškinkite lėtai 10-15 minučių. Tokia žuvis puikiai tinka su bulvėmis ar grikiais.
Marinuotos ir rūkytos vilkžuvės receptai
Marinuota vilkžuvė – puikus užkandis, kuris išliks šaldytuve kelias dienas. Žalią filė supjaustykite plonais griežinėliais, užpilkite citrinų sultimis ir palikite 2-3 valandas. Rūgštis „išvirs” mėsą, ir ji taps švelniai rožinės spalvos.
Marinado receptas: citrinų sultys, alyvuogių aliejus, smulkiai kapoti svogūnai, krapai, druska ir pipirai. Proporcijos – maždaug po lygiai citrinų sulčių ir aliejaus, prieskonių pagal skonį. Galite pridėti ir šiek tiek cukraus, kad subalansuotumėte rūgštumą.
Namų sąlygomis rūkyti vilkžuvę galima specialiame rūkyklės aparate arba net didelėje keptuvėje. Filė iš pradžių 2-3 valandas marinuokite druskos tirpale (100g druskos 1 litrui vandens), tada nusausinkite ir rūkykite 20-30 minučių.
Šaltam rūkymui reikia daugiau laiko ir kantrybės. Žuvį reikia ilgiau marinuoti druskoje (6-8 valandas), tada rūkyti žemoje temperatūroje (ne aukštesnėje kaip 25°C) 12-24 valandas. Rezultatas bus išskirtinio skonio.
Patiekalų deriniai ir patarimo akcentai
Vilkžuvė puikiai dera su įvairiausiais garnyrais. Klasikinis pasirinkimas – virtos bulvės su sviestu ir krapais. Tačiau galite eksperimentuoti ir su ryžiais, grikiais ar net makaronais. Ypač skanu su laukiniais ryžiais, kurie pabrėžia žuvies natūralų skonį.
Daržovių pasirinkimas taip pat platus. Šviežios salotos su pomidorais ir agurkais, troškinti kopūstai, glazūruotos morkos – viskas tiks. Vasarą galite paruošti lengvą salotą su žalumynais, riešutais.
Padažų pasirinkimas priklauso nuo gamybos būdo. Keptai žuviai tiks citrinų padažas arba tartarų padažas. Troškintai – grietinės padažas su žolelėmis. Virtos žuvies sriubai pridėkite rūgščios grietinės ir šviežių krapų.
Vynų mėgėjai žino, kad prie žuvies geriausia tinka baltas vynas. Vilkžuvei puikiai tiks sausas Riesling arba Chardonnay. Jei mėgstate alų, rinkitės šviesius, lengvas rūšis, kurios neužgoš žuvies skonio.
Svarbus patarimas – neskubėkite. Vilkžuvės mėsa yra švelni. Geriau šiek tiek neišvirti nei pervirti. Visada turėkite po ranka citrinų – jų sultys ne tik pagerina skonį, bet ir padeda pašalinti žuvies kvapą nuo rankų.
Melsvoji vilkžuvė tikrai nusipelno vietos mūsų virtuvėse. Ji ne tik maistinga ir skani, bet ir palyginti nebrangi. Išmokus ją tinkamai paruošti, galite džiaugtis įvairiais patiekalais – nuo paprastos keptos žuvies iki rafinuotų kulinarinių kūrinių. Svarbiausia – nebijoti eksperimentuoti ir rasti savo mėgstamiausią būdą ją paruošti.
