Kiekviena sekundė yra gyvybiškai svarbi, kai kalbame apie ūmius sveikatos sutrikimus ar nelaimes. Nors daugelis iš mūsų esame įpratę mintinai kartoti bendrąjį pagalbos numerį 112, Lietuvoje egzistuoja ir tiesioginis medicininės pagalbos numeris – 113. Žinojimas, kada tiksliai rinkti šį numerį, kaip elgtis pokalbio metu ir kokią informaciją pateikti, gali tapti lemiamu veiksniu gelbstint artimojo, praeivio ar paties savęs gyvybę. Deja, statistika rodo, kad didelė dalis skambučių vis dar būna netikslingi arba atliekami netinkamai, todėl dispečerių darbas apsunkinamas, o reali pagalba gali vėluoti tiems, kam jos reikia labiausiai. Šiame straipsnyje detaliai aptarsime greitosios medicinos pagalbos (GMP) kvietimo specifiką, sistemos veikimo principus ir esmines taisykles, kurias privalo žinoti kiekvienas pilietis.
Kuo skiriasi numeriai 112 ir 113?
Lietuvoje veikia integruota pagalbos sistema, tačiau gyventojams dažnai kyla klausimas: kurį numerį rinkti ištikus nelaimei? Numeris 112 yra bendrasis Europos Sąjungos skubiosios pagalbos numeris. Paskambinus juo, atsiliepia Bendrojo pagalbos centro (BPC) operatorius, kuris įvertina situaciją ir, esant poreikiui, sujungia su policija, ugniagesiais gelbėtojais arba greitąja medicinos pagalba. Tai universalus numeris, veikiantis net be SIM kortelės daugelyje telefonų.
Tuo tarpu numeris 113 (kaip ir senasis 033) yra skirtas tiesiogiai greitosios medicinos pagalbos tarnybai. Nors techniškai skambučiai dažnai yra maršrutizuojami per tas pačias telekomunikacines sistemas, numerio 113 tikslas – kuo greičiau sujungti skambinantįjį su GMP dispečerine, kai aiškiai žinoma, kad reikalinga būtent medikų, o ne policijos ar gaisrinės pagalba. Svarbu pabrėžti, kad nesvarbu, kurį numerį rinksite kritinėje situacijoje – pagalbą gausite, tačiau 113 yra lengviau įsimenamas kaip „medicininis” kanalas.
Kritinės būklės: kada skambinti 113 būtina nedelsiant
GMP dispečeriai vadovaujasi griežtais protokolais, kad atskirtų gyvybei pavojingas būkles nuo tų, kurios gali palaukti šeimos gydytojo konsultacijos. Skambinti numeriu 113 privaloma, jei nukentėjusiajam gresia realus pavojus gyvybei ar sveikatai. Žemiau pateikiame pagrindines situacijas, kai delsti negalima:
Širdies ir kraujotakos sutrikimai
- Krūtinės skausmas: staiga atsiradęs stiprus, spaudžiantis, gniaužiantis skausmas už krūtinkaulio, kuris gali plisti į kairę ranką, petį, kaklą ar apatinį žandikaulį. Tai gali būti miokardo infarkto požymis.
- Dusulys: staigus oro trūkumas, negalėjimas įkvėpti, pamėlusios lūpos, kai žmogus dūsta ramybės būsenoje.
- Sąmonės netekimas: bet koks nualpimas, po kurio žmogus neatsigauna, arba trumpalaikis sąmonės praradimas, lydimas traukulių.
Insulto požymiai
Laikas yra kritinis faktorius insulto atveju. Jei pastebite bent vieną iš šių požymių, skambinkite 113:
- Staiga perkreiptas veidas (nusviręs lūpos kampas).
- Staigus vienos rankos ar kojos nusilpimas (žmogus negali pakelti abiejų rankų vienodai).
- Sutrikusi kalba (žmogus kalba nerišliai arba nesupranta, kas jam sakoma).
Traumos ir nelaimingi atsitikimai
Tai apima autoįvykius, kritimus iš aukščio, gilius pjautinius sužeidimus su gausiu kraujavimu (ypač arteriniu, kai kraujas trykšta srove), sunkius nudegimus (didelis plotas arba pažeistas veidas, kvėpavimo takai), lūžius, kai galūnė deformuota ar lūžis atviras.
Kitos pavojingos būklės
- Alerginės reakcijos (anafilaksija): staigus tinimas (ypač liežuvio, kaklo), bėrimas visu kūnu, dusulys po vabzdžio įkandimo ar maisto vartojimo.
- Apsinuodijimai: vaistais, cheminėmis medžiagomis, grybais, ypač jei atsiranda vėmimas, sąmonės sutrikimai.
- Vaikų karščiavimas: jei temperatūra itin aukšta ir jos nepavyksta numušti vaistais, atsiranda vangumas, bėrimai (kurie nepranyksta paspaudus stikline) ar traukuliai.
Kaip teisingai kalbėti su dispečeriu?
Daugelis žmonių streso būsenoje pamiršta elementarią informaciją arba pradeda panikuoti. Sėkmingas pokalbis su dispečeriu yra pirmasis žingsnis į gyvybės išgelbėjimą. Štai keletas auksinių taisyklių:
- Adresas yra svarbiausia: Visada pirmiausia pasakykite tikslų adresą (miestas, gatvė, namo numeris, laiptinė, aukštas, durų kodas). Jei pokalbis nutrūktų dėl ryšio sutrikimų, dispečeris jau žinos, kur siųsti pagalbą, net jei nežinos visų detalių.
- Kas atsitiko: Trumpai ir aiškiai įvardinkite problemą (pvz., „Vyras, apie 60 metų, griebiasi už širdies, sunkiai kvėpuoja”). Venkite ilgų pasakojimų apie ligos istoriją, nebent tai tiesiogiai susiję su dabartine būkle.
- Atsakykite į klausimus: Dispečeris užduoda klausimus ne iš smalsumo, o pagal patvirtintą algoritmą. Klausimai „Ar kvėpuoja?”, „Ar sąmoningas?”, „Kiek metų?” padeda nustatyti brigados prioritetiškumą. Net jei jums atrodo, kad klausimai gaišina laiką, atsakykite į juos tiksliai. Tuo metu, kai jūs kalbate, pagalba dažniausiai jau yra aktyvuojama.
- Nepadėkite ragelio: Dispečeris gali duoti nurodymus, kaip teikti pirmąją pagalbą iki atvykstant medikams (pvz., kaip atlikti krūtinės ląstos paspaudimus). Nutraukite pokalbį tik tada, kai dispečeris tai leidžia.
Kada nereikėtų skambinti 113?
Greitosios pagalbos ištekliai yra riboti. Kiekvienas nepagrįstas iškvietimas gali kainuoti kito žmogaus gyvybę, nes brigada bus užimta menkaverčiu atveju. GMP nėra „taksi į ligoninę” ar šeimos gydytojas ratuose.
Skambinti 113 nerekomenduojama šiais atvejais:
- Lėtinės ligos paūmėjimas: Jei sergate lėtine liga (pvz., hipertenzija, nugaros skausmais) ir neturite naujų, gyvybei pavojingų simptomų, pirmiausia kreipkitės į savo šeimos gydytoją arba budintį gydytoją poliklinikoje.
- Nedidelis karščiavimas suaugusiems: Temperatūra iki 38–39 laipsnių be dusulio ar kitų grėsmingų simptomų dažniausiai nėra GMP indikacija.
- Receptų išrašymas ar pažymos: Greitosios pagalbos medikai neišrašo receptų vaistams ir neišduoda nedarbingumo pažymėjimų.
- Transportavimo paslaugos: Jei jums reikia nuvykti į ligoninę planinei procedūrai ar konsultacijai, turite pasirūpinti transportu patys.
Tokiais atvejais rekomenduojama skambinti nemokama medicininei konsultacijai (jei tokia paslauga teikiama jūsų regione) arba kreiptis į savo gydymo įstaigą darbo metu.
Dažniausiai užduodami klausimai (D.U.K.)
Gyventojams dažnai kyla specifinių klausimų dėl 113 veikimo. Šiame skyriuje atsakome į populiariausius iš jų.
1. Ar galima skambinti 113, jei telefono sąskaita tuščia arba nėra ryšio?
Taip. Skubios pagalbos numeriai (tiek 112, tiek 113) yra nemokami ir veikia net jei sąskaitoje nėra pinigų. Jei jūsų operatorius toje vietoje neturi ryšio, telefonas automatiškai bandys prisijungti prie kito operatoriaus tinklo (tai vadinama „avarinis skambutis”). Kai kuriais atvejais telefonas leis skambinti net be SIM kortelės, tačiau rekomenduojama rinkti 112, nes tai universalesnis standartas be SIM kortelės.
2. Ar dispečeris gali nustatyti mano buvimo vietą, jei aš jos nežinau?
Šiuolaikiniai išmanieji telefonai turi AML (Advanced Mobile Location) funkciją. Skambinant numeriu 112 arba 113, telefonas automatiškai aktyvuoja GPS ir išsiunčia koordinates pagalbos centrui. Tačiau tai nėra 100% tikslu (ypač patalpose ar tarp aukštų pastatų), todėl žodinis adreso patvirtinimas išlieka būtinas. Miške ar atviroje vietovėje tai yra neįkainojama pagalba.
3. Ar galiu būti nubaustas už melagingą iškvietimą?
Taip. Už piktybinį melagingą specialiųjų tarnybų iškvietimą (pvz., juokaujant, norint „paerzinti” pareigūnus ar be jokio pagrindo) numatyta administracinė atsakomybė ir piniginės baudos. Tačiau jei nuoširdžiai manėte, kad situacija pavojinga, bet atvykus medikams paaiškėjo, kad pavojus nebuvo toks didelis – baudos gauti neturėtumėte. Svarbu intencija.
4. Ką daryti, jei netyčia surinkau 113?
Jokiu būdu nepadėkite ragelio iškart. Jei nutrauksite ryšį, dispečeris gali pamanyti, kad jums iškilo pavojus ir jūs nebegalite kalbėti, todėl bandys jums perskambinti ar net atsiųsti pagalbą pagal vietos nustatymą. Verčiau palaukite, kol atsilieps, ir pasakykite: „Atsiprašau, numerį surinkau per klaidą, pagalbos nereikia”.
Kaip pasiruošti greitosios atvykimui ir palengvinti medikų darbą
Laikas nuo skambučio pabaigos iki medikų įžengimo į namus gali būti sutrumpintas, jei skambinantysis ar aplinkiniai imsis tinkamų veiksmų. Dažnai medikai gaišta brangias minutes ieškodami namo tamsoje ar bandydami patekti pro užrakintus vartus. Štai konkretūs žingsniai, ką turėtumėte daryti laukdami brigados:
Pirmiausia, pasirūpinkite matomumu ir prieinamumu. Jei gyvenate nuosavame name, įjunkite lauko apšvietimą, net jei yra diena – tai atkreipia dėmesį. Jei turite augintinių (šunų), būtinai juos uždarykite kitame kambaryje. Net ir draugiškiausias šuo gali agresyviai reaguoti į uniformuotus svetimus žmones, nešančius įrangą, ir trukdyti medikams dirbti. Jei yra galimybė, paprašykite artimojo ar kaimyno pasitikti greitąją prie laiptinės durų ar gatvės posūkio – tai ypač aktualu klaidžiuose daugiabučių kiemuose ar sodų bendrijose.
Antra, paruoškite dokumentus ir informaciją. Kol medikai važiuoja, suraskite paciento asmens dokumentą. Jei pacientas vartoja daug vaistų, surinkite juos visus į maišelį arba paruoškite jų sąrašą. Tai kritiškai svarbi informacija gydytojui ar paramedikui, sprendžiant dėl vaistų suderinamumo. Taip pat, jei turite naujausius ligoninės išrašus ar kardiogramas, padėkite juos matomoje vietoje. Atlaisvinkite kelią iki ligonio lovos – patraukite kėdes, kilimėlius ar kitus daiktus, kurie gali trukdyti neštuvams.
Galiausiai, būkite pasirengę vykti kartu. Jei paciento būklė sunki, vienas lydintis asmuo paprastai gali važiuoti greitosios automobiliu (tai priklauso nuo situacijos ir brigados sprendimo), tačiau dažniau rekomenduojama vykti savo transportu iš paskos, kad vėliau galėtumėte grįžti namo. Turėkite paruoštą „ligoninės krepšelį” su higienos reikmenimis, šlepetėmis, vandeniu ir telefono įkrovikliu. Šis išankstinis pasiruošimas sumažina chaosą kritiniu momentu ir leidžia medikams visą dėmesį skirti gyvybės gelbėjimui.
