Daugeliui žmonių kraujo spaudimas asocijuojasi išskirtinai su hipertenzija – padidėjusiu rodikliu, kuris didina infarkto ar insulto riziką. Visgi, kitoje barikadų pusėje egzistuoja hipotonija arba žemas kraujo spaudimas. Nors medicininiuose vadovėliuose dažnai teigiama, kad žemas spaudimas yra „geras“ rodiklis, garantuojantis ilgaamžiškumą, realybė ne visada tokia rožinė. Kai kraujospūdis tampa per mažas, kad tinkamai aprūpintų smegenis, širdį ir kitus gyvybiškai svarbius organus deguonimi bei maistinėmis medžiagomis, žmogus pradeda jausti nemalonius simptomus, kurie gali rimtai apriboti kasdienę veiklą. Suprasti, kada žemi rodikliai yra tik fiziologinė norma, o kada – signalas apie gresiantį pavojų, yra itin svarbu kiekvienam.
Kas yra žemas kraujo spaudimas ir kokie jo rodikliai?
Mediciniškai žemas kraujo spaudimas, vadinamas arterine hipotonija, diagnozuojamas tuomet, kai kraujo spaudimas nukrenta žemiau 90/60 mmHg ribos. Svarbu pabrėžti, kad skaičiai patys savaime ne visada pasako visą tiesą. Kai kuriems žmonėms 90/60 mmHg yra visiškai normali būsena, kurioje jie jaučiasi puikiai, turi daug energijos ir nejaučia jokių nusiskundimų. Tokiu atveju hipotonija laikoma jų individualia fiziologine norma.
Tačiau problema atsiranda tada, kai organizmas „nepripranta“ prie mažo spaudimo arba kai jis nukrenta staiga. Tuomet pasireiškia įvairūs negalavimai. Hipotonija gali būti skirstoma į keletą tipų:
- Pirminė (idiopatinė) hipotonija: tai būklė, kai žemas spaudimas nėra susijęs su jokia aiškia liga. Dažnai ji būdinga liekno sudėjimo jauniems žmonėms, ypač moterims, ir yra susijusi su genetika ar gyvenimo būdu.
- Antrinė hipotonija: tai situacija, kai žemas spaudimas yra kitos ligos, vartojamų vaistų ar organizmo sutrikimo simptomas.
- Ortostatinė (posturalinė) hipotonija: spaudimo kritimas staiga atsistojus iš sėdimos ar gulimos padėties. Tai sukelia galvos svaigimą ir kartais net sąmonės netekimą.
- Postprandinė hipotonija: kraujospūdžio sumažėjimas po valgio, kai didelis kraujo kiekis suteka į virškinamąjį traktą.
Kodėl žemas kraujo spaudimas tampa pavojingas?
Pagrindinė žemo kraujo spaudimo grėsmė yra susijusi su audinių ir organų hipoksija – deguonies stygiumi. Kai kraujas cirkuliuoja per lėtai ar slėgis yra per mažas, smegenys negauna pakankamai deguonies, todėl atsiranda svaigimas, silpnumas, o sunkiais atvejais – alpimas. Alpimas yra itin pavojingas, nes griūdamas žmogus gali patirti rimtų galvos traumų, lūžių ar kitų kūno sužalojimų.
Be to, žemas kraujo spaudimas gali slėpti rimtas sveikatos problemas. Jei žmogus, kuris visą gyvenimą turėjo normalų kraujospūdį, staiga pajunta, kad jo rodikliai tapo nuolat žemi, tai gali reikšti:
- Širdies ligas: širdis nebepumpuoja kraujo pakankamai efektyviai dėl vožtuvų problemų, širdies ritmo sutrikimų ar infarkto.
- Endokrininius sutrikimus: skydliaukės veiklos sulėtėjimas, antinksčių nepakankamumas ar hipoglikemija.
- Dehidrataciją: organizmui trūksta skysčių, todėl sumažėja bendras kraujo tūris.
- Sunkias infekcijas (sepsį): kai infekcija patenka į kraują, gali įvykti staigus ir pavojingas kraujospūdžio kritimas.
- Alergines reakcijas: anafilaksinis šokas sukelia staigų spaudimo kritimą, kuris yra gyvybei pavojinga būklė.
Kada reikėtų sunerimti ir kreiptis į gydytoją?
Dauguma žmonių, turinčių žemą spaudimą, gydymo nereikalauja, jei jaučiasi gerai. Tačiau yra simptomų sąrašas, kuriuos pajutus, atidėlioti vizito pas specialistą negalima. Tai „raudonos vėliavėlės“, signalizuojančios apie galimą organizmo išsekimą ar rimtą patologiją:
- Nuolatinis, varginantis galvos svaigimas ar „tuštumo“ jausmas galvoje.
- Dažni alpimai arba sąmonės pritemimas atsistojus.
- Nuolatinis nuovargis, jėgų nebuvimas, negalėjimas susikaupti.
- Pykinimas, ypač po valgio.
- Sutrikęs regėjimas (žvaigždutės akyse, aptemimas).
- Šaltos, drėgnos, blyškios odos pojūtis.
- Greitas, paviršutiniškas kvėpavimas.
- Troškulys, kuris niekaip nenumalšinamas (gali signalizuoti apie dehidrataciją).
Jeigu žemas kraujo spaudimas lydi kitus nerimą keliančius simptomus, pavyzdžiui, krūtinės skausmą, oro trūkumą, aukštą temperatūrą ar neįprastą širdies plakimą, būtina nedelsiant kviesti greitąją medicinos pagalbą. Tai gali būti ūminės būklės, reikalaujančios skubaus įsikišimo.
Diagnostika ir būdai padėti sau
Norint nustatyti tikrąją žemo kraujo spaudimo priežastį, gydytojas pirmiausia atliks išsamią apklausą. Bus vertinami vartojami vaistai (daug vaistų nuo hipertenzijos, depresijos ar skausmo gali mažinti spaudimą), mitybos įpročiai ir gyvenimo būdas. Paprastai skiriami tokie tyrimai kaip EKG (širdies veiklai įvertinti), kraujo tyrimai (anemijai, gliukozės kiekiui ar hormonams patikrinti).
Jei medikai nenustato jokios rimtos ligos, sukeliančios hipotoniją, patariama koreguoti gyvenimo būdą. Pirmiausia – pakankamas skysčių kiekis. Vanduo padidina kraujo tūrį, o tai natūraliai pakelia spaudimą. Taip pat svarbu nepamiršti druskos. Nors daugeliui žmonių druska ribojama, hipotonikams nedidelis papildomas druskos kiekis maiste gali padėti sulaikyti vandenį organizme ir padidinti kraujospūdį. Visgi, tai daryti reikia atsargiai ir pasitarus su gydytoju.
Kitas svarbus aspektas – mityba. Rekomenduojama valgyti dažniau, bet mažesnėmis porcijomis, vengti didelio kiekio angliavandenių (ypač po valgio, siekiant išvengti minėtos postprandinės hipotonijos). Taip pat naudinga kompresinė apranga – specialios kojinės, kurios padeda kraujui lengviau grįžti iš kojų į širdį, taip užkertant kelią staigiam spaudimo kritimui atsistojus.
Dažniausiai užduodami klausimai apie žemą kraujo spaudimą
Ar žemas kraujo spaudimas yra geriau nei aukštas?
Iš dalies taip – žemas kraujo spaudimas sumažina insulto, infarkto ir inkstų ligų riziką. Tačiau jis yra naudingas tik tol, kol organizmas gauna pakankamai deguonies. Jei dėl žemo spaudimo žmogus jaučia silpnumą ar alpsta, tai tampa tokia pat rimta problema kaip ir aukštas kraujospūdis.
Ar kava gali padėti pakelti žemą kraujo spaudimą?
Kofeinas laikinai susiaurina kraujagysles ir gali šiek tiek pakelti kraujospūdį. Daugeliui hipotonikų puodelis kavos ryte padeda pasijausti žvaliau. Visgi, tai nėra ilgalaikis gydymo būdas, o piktnaudžiavimas kofeinu gali sukelti širdies ritmo sutrikimus.
Ką daryti, jei staiga pradėjo svaigti galva atsistojus?
Tai yra tipinis ortostatinės hipotonijos požymis. Svarbiausia – nekelti panikos. Jei jaučiate svaigimą, nedelsdami atsisėskite arba atsigulkite ir pakelkite kojas aukščiau galvos. Tai padės kraujui lengviau pasiekti smegenis. Atsikelkite lėtai, duodami kūnui laiko prisitaikyti.
Ar sportas padeda sergant hipotonija?
Taip, reguliarus fizinis aktyvumas yra vienas geriausių būdų reguliuoti kraujospūdį. Mankšta stiprina širdies raumenį ir gerina kraujagyslių tonusą. Svarbu vengti staigių judesių ar labai intensyvių pratimų, kurie skatina greitą kūno padėties keitimą.
Ar įmanoma visiškai išgydyti žemą kraujo spaudimą?
Jei žemas kraujospūdis yra antrinis (sukeltas kitos ligos ar vaistų), išgydžius pagrindinę ligą arba pakeitus vaistus, spaudimas dažniausiai normalizuojasi. Jei hipotonija yra konstitucinė (įgimta), tai nėra „liga“, kurią reikia gydyti, tai tiesiog žmogaus fiziologinis ypatumas, kurį reikia išmokti valdyti.
Sveikatos stebėjimas ir profilaktika
Norint gyventi kokybišką gyvenimą esant žemam kraujo spaudimui, svarbiausia yra savistaba. Rekomenduojama kurį laiką vesti kraujospūdžio dienoraštį: žymėtis ne tik skaičius, bet ir savijautą skirtingu paros metu bei po tam tikrų veiklų. Tai padės suprasti, kokie veiksniai provokuoja spaudimo kritimą – galbūt tai ilgas stovėjimas eilėje, karšta vonia ar konkretūs maisto produktai.
Taip pat verta atkreipti dėmesį į psichologinę būklę. Stresas ir nerimas gali prisidėti prie vegetacinės nervų sistemos sutrikimų, kurie dažnai pasireiškia kraujospūdžio svyravimais. Relaksacijos technikos, kvėpavimo pratimai ir pakankamas miego kiekis yra neatsiejami sveikos širdies ir kraujagyslių sistemos palydovai. Atminkite, kad jūsų kūnas siunčia signalus, ir gebėjimas juos teisingai perskaityti yra raktas į gerą savijautą, nepriklausomai nuo to, kokius skaičius rodo jūsų kraujospūdžio matuoklis.
Nors žemas kraujospūdis dažniausiai nėra mirtinai pavojingas, jis neturėtų būti ignoruojamas, jei tampa kliūtimi jūsų kasdieniame gyvenime. Reguliariai tikrinkitės sveikatą, palaikykite sveiką mitybos ir poilsio režimą bei nebijokite kreiptis į medikus, jei jaučiatės negerai. Jūsų sveikata yra visuma, kurioje svarbus kiekvienas rodiklis, tad dėmesys sau visuomet atsiperka geresne gyvenimo kokybe.
