Kas laikoma dideliu pulsu?
Normalus suaugusio žmogaus pulsas ramybės būsenoje svyruoja nuo 60 iki 90 dūžių per minutę. Viskas, kas viršija 100 dūžių per minutę, laikoma tachikardija – t. y. per dideliu širdies ritmu. Reikia žinoti, kad pulsas gali svyruoti priklausomai nuo amžiaus, fizinio pasirengimo, emocijų ir net paros laiko. Sportuojantiems žmonėms įprastas pulsas gali būti mažesnis, o nuolat stresą patiriantiems – aukštesnis net ramybės būsenoje.
Dažniausios didelio pulso priežastys
Padidėjęs širdies ritmas ne visada reiškia ligą. Kartais tai tik laikina organizmo reakcija į išorinį dirgiklį. Vis dėlto, jei pulsas didelis nuolat, reikėtų ieškoti priežasties. Štai dažniausios situacijos, kai širdis ima plakti greičiau:
1. Stresas ir nerimas. Emocinė įtampa išskiria adrenaliną, kuris suaktyvina širdies darbą. Net trumpalaikė baimė ar pyktis gali pakelti pulsą 20–30 dūžių per minutę.
2. Fizinė veikla. Po intensyvaus sporto ar greito ėjimo pulsas natūraliai padidėja, tačiau turėtų grįžti į normą per 10–15 minučių poilsio.
3. Kofeinas, alkoholis ar nikotinas. Šios medžiagos stimuliuoja nervų sistemą, todėl širdis ima dirbti sparčiau. Kartais pakanka sumažinti kavos ar energinių gėrimų kiekį, kad pulsas normalizuotųsi.
4. Karštis ar dehidratacija. Kai kūnas netenka skysčių, kraujas tampa tirštesnis, o širdis turi dirbti stipriau. Tai ypač pavojinga vasarą arba sergant virusinėmis infekcijomis.
5. Ligos ir sveikatos sutrikimai. Anemija, skydliaukės hiperaktyvumas, infekcijos, širdies ritmo sutrikimai ar aukštas kraujospūdis gali lemti nuolat padidėjusį pulsą. Tokiais atvejais būtina kreiptis į gydytoją.
Kokie simptomai rodo, kad pulsas per aukštas?
Be greito širdies plakimo, dažnai juntami ir kiti simptomai, į kuriuos reikėtų atkreipti dėmesį:
• Galvos svaigimas ar silpnumas
• Dusulys net ir ramybės būsenoje
• Krūtinės skausmas ar diskomfortas
• Nerimo jausmas, drebulys
• Šaltas prakaitas ar staigus nuovargis
Jei šie požymiai kartojasi arba stiprėja, tai gali būti širdies ritmo sutrikimo ženklas, todėl delsimas gali būti pavojingas.
Ką daryti, kai pulsas pakyla?
Jei pajutote, kad širdis plaka per greitai, pirmiausia reikėtų nurimti ir įvertinti situaciją. Dažniausiai pulsas sumažėja savaime, kai organizmas nurimsta. Tačiau galite padėti sau keletu paprastų būdų:
1. Giliai kvėpuokite. Lėtai įkvėpkite per nosį, sulaikykite kvėpavimą 2–3 sekundes ir iškvėpkite per burną. Kartokite 1–2 minutes. Tai padeda sulėtinti širdies darbą.
2. Atsisėskite arba atsigulkite. Suteikite kūnui poilsį. Jei įmanoma, pakelkite kojas – tai pagerins kraujo tekėjimą į širdį.
3. Išgerkite stiklinę vandens. Kartais dehidratacija gali būti padidėjusio pulso priežastis. Vanduo padeda atkurti pusiausvyrą.
4. Sumažinkite stresą. Jei priežastis emocinė, pabandykite klausytis raminančios muzikos, išeiti į gryną orą ar užsiimti trumpa meditacija.
5. Venkite kofeino ir alkoholio. Šios medžiagos gali padidinti širdies ritmą net kelias valandas po vartojimo.
Kai būtina kreiptis į gydytoją
Jei pulsas dažnai viršija 100 dūžių per minutę, o kartu jaučiate skausmą krūtinėje, dusulį ar alpimo pojūtį – reikėtų kuo greičiau kreiptis į gydytoją. Tokie simptomai gali rodyti širdies ritmo sutrikimus, hipertenziją ar net rimtesnes širdies ligas.
Kardiologas gali paskirti elektrokardiogramą (EKG), kraujo tyrimus ar kitas diagnostines priemones, kad nustatytų priežastį. Gydymas gali apimti gyvenimo būdo keitimą, vaistus arba specialias procedūras, priklausomai nuo diagnozės.
Natūralūs būdai palaikyti normalų pulsą
Norint išlaikyti normalų širdies ritmą, svarbu rūpintis kasdieniais įpročiais. Reguliari mankšta, subalansuota mityba ir pakankamas miegas yra svarbiausi veiksniai. Štai keletas patikrintų būdų:
• Sportuokite bent 30 minučių per dieną – net greitas ėjimas stiprina širdį.
• Vartokite pakankamai magnio ir kalio – jų yra bananuose, riešutuose, žaliose daržovėse.
• Venkite persivalgymo – gausus maistas gali trumpam padidinti pulsą.
• Stebėkite svorį ir kraujospūdį – tai padeda išvengti širdies perkrovos.
Dažniausiai užduodami klausimai (DUK)
Koks pulsas laikomas per dideliu? Ramybės būsenoje daugiau nei 100 dūžių per minutę jau laikoma tachikardija.
Ar galima sumažinti pulsą be vaistų? Taip, padeda gilus kvėpavimas, poilsis, pakankamas skysčių vartojimas ir streso mažinimas.
Kada būtina kreiptis į gydytoją? Jei pulsas nuolat aukštas, o kartu jaučiate silpnumą, skausmą krūtinėje ar alpimo pojūtį.
Ar fizinis krūvis visada pavojingas esant dideliam pulsui? Ne, jei jis fiziologinis (pvz., po sporto). Pavojus kyla tada, kai pulsas išlieka aukštas be aiškios priežasties.
Ar stresas gali pakelti pulsą? Taip, stresas ir nerimas dažniausiai yra pagrindinės trumpalaikio pulso padidėjimo priežastys.
Širdies ritmas – jūsų sveikatos barometras
Didelis pulsas ne visada reiškia pavojų, bet tai signalas, kad organizmas patiria krūvį ar įtampą. Įsiklausykite į savo kūną – jei širdis plaka greičiau nei įprasta, pabandykite nusiraminti, pailsėti ir stebėti, kaip situacija keičiasi. O jei toks reiškinys tampa dažnas, neatidėliokite vizito pas gydytoją. Jūsų širdis – tai variklis, kuris nusipelno dėmesio ir priežiūros kasdien.
